Antstolių funkcijos ir paslaugos

Antstolis privalo vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas:

  • vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus;
  • teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes;
  • teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
  • atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Pagrindinė antstolio funkcija – vykdomųjų dokumentų vykdymas

Vykdomaisiais dokumentais vadinami raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose  bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas, antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, jei tai susiję su vykdomu sprendimu). Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR Civilinio proceso kodekso 624 str. 2 dalyje.

Atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (Žin., 2005, Nr.130-4682) is jos vėlesni pakeitimai.

 

Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:

  • saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
  • konstatuoti faktines aplinkybes;
  • perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
  • teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
  • aukciono tvarka realizuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą;
  • tarpininkauti vykdant turtines prievoles;
  • teikti bankroto administravimo paslaugas;
  • teikti mediacijos paslaugas sprendžiant ginčus;
  • surinkti kliento duomenis;
  • įteikti teisminius ir neteisminius užsienio dokumentus.

Paslaugų teikimas negali trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolio funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms.

Antstolis dėl paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Teisė teikti papildomas paslaugas antstoliams suteikta nuo 2003 metų pradžios, kai buvo įgyvendinta antstolių institucinė reforma. Jau tada Vakarų Europos valstybių patirtis leido prognozuoti, kad priverstiniam vykdymui pateikiamų dokumentų skaičius po kelerių privačių antstolių veiklos metų pradės mažėti, o privačių teisinių paslaugų poreikis augs. Todėl buvo pasirinktas toks Antstolių institucijos modelis, kai šalia valstybės deleguotų funkcijų antstoliams suteikiama teisė teikti ir tam tikras teisinės paslaugas.

Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčiose užsienio šalyse - pavyzdžiui, Olandijoje ir Prancūzijoje - net 70 proc. antstolių veiklos tenka teisinėms paslaugoms ir tik 30 proc. - priverstiniam sprendimų vykdymui. Mūsų šalyje proporcijos kol kas atvirkščios, o tai liudija, kad yra dar daug neišnaudotų galimybių spręsti turtinius konfliktus taikiu būdu, išvengiant bylinėjimosi ir priverstinio pobūdžio priemonių taikymo.

Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ar juridiniai asmenys. Prireikus tokios pagalbos, galima kreiptis į bet  kurį Lietuvoje veikiantį antstolį.

  • Faktinių aplinkybių konstatavimas. Civiliniuose teisiniuose santykiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis - padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos teismo pavedimu ir privačių fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Fiksuodamas faktines aplinkybes, antstolis privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų.
    Faktinių aplinkybių konstatavimas, dar vadinamas „teisine fotografija“ - labai plačiai pritaikoma antstolių paslauga. Antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės gali padėti nuginkluoti nesąžiningą oponentą teisme, o dažnai išsprendžia problemą ir visai be teismo.
     
    Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai į antstolius kreipiamasi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos, yra vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, krovinių pervežimo nesklandumai (pvz., krovinių trūkumas arba sugadinimas), automobilių susidūrimai, statybų problemos. Antstoliai taip pat kviečiami į akcininkų ar bankroto kreditorių susirinkimus, turto dalybų vietas, prekybos centrus ir daugybę kitų objektų, kur kyla šalių nesutarimai, siekiama išvengti nepagrįstų pretenzijų arba įrodyti savo reikalavimus.
     
    Antstolis, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, gali užfiksuoti bet kokius objektyviai matomus arba girdimus įrodymus: įvykių aplinkybes, turto ar daiktų būklę ir kt. Esant antstolio užfiksuotiems įrodymams, turtinių ginčų sprendimas paspartėja.
     
    Užfiksavęs daiktų, turto būklę arba kokią nors situaciją, antstolis visa tai aprašo specialiame protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstoliui pasirašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vienas jo egzempliorius įteikiamas klientui, o antrasis užklijuotame voke saugomas antstolio archyve.
     
    Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas rašytiniu įrodymu.
  • Dokumentų perdavimas ir įteikimas. Operatyvus ir tinkamas dokumentų įteikimas pagreitina teisminius procesus. Tai veiksminga priemonė pranešti apie svarbią teisinę reikšmę turinčius įvykius ar teisinius ketinimus asmenims, vengiantiems vykdyti savo prievoles ar įsipareigojimus.

    Antstoliai ar jų padėjėjai perduoda arba įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir teismo pavedimu – šiuo atveju antstoliai jau vykdo valstybės deleguotas funkcijas.

    Antstoliai įteikia teismo šaukimus, pranešimus, nutartis, teismo įsakymus, taip pat ieškinius, priešieškinius, jų priedus ar kitus su bylos nagrinėjimu teisme susijusius dokumentus. Antstoliai taip pat gali įteikti ar perduoti pranešimus įmonių akcininkams apie rengiamus akcininkų susirinkimus bei įvairius kitokio pobūdžio pranešimus, reikalavimus, pretenzijas ar kitus dokumentus, kuriuos svarbu greitai ir tinkamai įteikti adresatui.

    Dokumentų įteikimą ir perdavimą reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymu nustatyta tvarka. Antstoliai negali tikrinti prašomų įteikti dokumentų turinio ir už jį neatsako.

    Fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai yra įteikiami asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje. Dokumentai laikomi tinkamai įteiktais fiziniam asmeniui ir tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra – gyvenamosios vietos namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Šiais atvejais dokumento gavimo pažymoje turi būti nurodyta, kas priėmė dokumentą (vardas pavardė, ryšys su adresatu ar einamos pareigos).

    Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui, o kai raštinės nėra – kitam darbuotojui.

    Įteikiant dokumentus, gavėjui gali būti išaiškinamos teisinės pasekmės, kurias gali sukelti ar sukelia dokumento įteikimas ar atsisakymas jį priimti. Prie įteikiamų dokumentų gali būti pridedamas rašytinis dokumentas – įteikimo pasekmių išaiškinimas.

    Asmuo, prašantis įteikti dokumentus, užpildo nustatytos formos prašymą perduoti (įteikti) dokumentus. Gavėjas, kuriam įteiktas dokumentas, pasirašo dokumento gavimo pažymoje apie dokumento gavimą. Jei gavėjas ar kitas asmuo, galintis priimti dokumentus, atsisako priimti jam perduodamą dokumentą, įteikiantis asmuo apie tai pažymi dokumento gavimo pažymoje. Jei dokumentai nebuvo įteikti dėl to, kad asmuo nebuvo rastas arba atsisakė priimti dokumentus, jie yra grąžinami įteikti prašiusiam asmeniui, nurodant dokumentų neįteikimo priežastis.

  • Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles, arba ikiteisminis skolos išieškojimas paprastai vykdomas tada, kai skola yra susidariusi ir įrodyta dokumentais (sąskaitomis faktūromis, sutartimis, darbų priėmimo aktais), bet dar nėra teismo priteista.
    Antstolių įstatymo 25 straipsnis reikalauja, kad kreipdamasis dėl šios paslaugos į antstolį, kreditorius pateiktų dokumentus, patvirtinančius skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį.

    Būtina tarpininkavimo vykdant turtines prievoles sąlyga – pasibaigęs turtinės prievolės įvykdymo terminas.
    Teikdamas šią paslaugą, antstolis veikia kaip derybų tarpininkas. Jis taiko įvairias priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.
     
    Vykdydamas ikiteisminį skolų išieškojimą, antstolis gali nustatyti tikslią skolininko buvimo vietą, išsiųsti rašytinį pranešimą-raginimą apie ikiteisminio skolos išieškojimo pradėjimą, susisiekti su skolininku telefonu arba nuvykti pas skolininką deryboms dėl skolos apmokėjimo. Daugeliui įsiskolinusių asmenų to visiškai pakanka. Žmonės suvokia, kad po teismo sprendimo už skolos priverstinį išieškojimą jie bus priversti mokėti daug brangiau, todėl nedelsdami atsiskaito su savo kreditoriais.

    Lanksčiai ieškodamas galimybių suderinti skolininko ir kreditoriaus interesus, antstolis gali sudaryti glaustą skolos mokėjimų grafiką, pasiūlyti kreditoriui atleisti skolininką nuo baudų, delspinigių, palūkanų mokėjimo su sąlyga, kad skola bus nedelsiant padengta, tarpininkauti įkeičiant turtą, kad būtų užtikrinamas skolos grąžinimas ir pan.
     
    Tik tada, kai nė vienas iš galimų būdų nepadeda su skolininku suderinti skolos apmokėjimo terminų bei sąlygų, naudojamos griežtesnio pobūdžio priemonės: skolininko verslo partneriai informuojami apie skolininko nesąžiningumą bei nemokumą, skolininkui inicijuojama bankroto byla, inicijuojamas pareiškimas ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl skolininko nusikalstamos veikos arba inicijuojamas teismo procesas dėl skolos priteisimo.

  • Turto saugojimas (administravimas).  Klientų prašymu antstoliai užtikrina areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto saugojimą, teikia areštuoto turto (nekilnojamojo turto bei įmonių) administravimo paslaugas. Administruodami turtą, antstoliai atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

  • Teisinės konsultacijos.  Antstoliai teikia teisines konsultacijas ir su jomis susijusias teisines paslaugas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Antstoliai padeda rengti įvairius dokumentus, sutartis bei įvertinti pasirašytų sutarčių vykdymo pasekmes.

  • Bankroto administravimas. Nuo 2014 m. liepos 1 d. antstoliai gali teikti visas fizinių ir juridinių asmenų bankroto administravimo paslaugas.