Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių.
Dabartinės kadencijos Garbės teismas suformuotas 2007 m. kovo 29-30 dienomis vykusiame 5-ajame antstolių susirinkime. Viena Garbės teismo narė - antstolė Rima Gražienė - vietoj atsistatydinusio Garbės teismo nario išrinkta 2008 m. gruodžio 19 d. vykusiame 7-ajame antstolių susirinkime.
Nagrinėdamas antstolių drausmės bylas, Garbės teismas vadovaujasi teisingumo ministro patvirtintomis Antstolių(antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės) bei Antstolių garbės teismo nuostatais (toliau - nuostatai).
Pagal Taisyklių 6 punktą drausmės byla antstoliui gali būti iškelta paaiškėjus, jog antstolio (antstolio padėjėjo) veiksmais ar neveikimu galėjo būti nusižengta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ir kitų teisės aktų reiklavimams.
Nuostatų 3 punktas įpareigoja Garbės teismą nagrinėjant drausmės bylas vadovautis nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, proceso, operatyvumo bei proceso šalių lygiateisiškumo principais.
Antstolių garnės teismo sprendimai yra svarbus šaltinis nustatant ir įgyvendinant profesionalaus bei etiško elgesio standartus antstolių veikloje.
Antstolių garbės teismo veikla per 2007-2008 metus
2008 metais antstoliams iškelta 14 drausmės bylų. Devynios drausmės bylos iškeltos teisingumo ministro įsakymais, penkios drausmės bylos - Antstolių rūmų prezidiumo nutarimais.
Išnagrinėjęs 2008 metais iškeltas drausmės bylas, Antstolių garbės teismas dvi iš jų nutraukė dėl to, kad buvo praleistas drausmės bylos iškėlimo terminas arba nenustatytas drausminis nusižengimas (drausmės bylos iškeltos teisingumo ministro įsakymais), trijų bylų nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimti galutiniai administracinio teismo sprendimai, dvi bylos baigtos nutarus apsiriboti svarstymu (1 iš šių bylų iškelta teisingumo ministro įsakymu, 1 - LAR prezidiumo sprendimu), šeši drausminiai procesai užbaigti pasiūlant antstoliams skirti pastabas (3 bylos iškeltos teisingumo ministro įsakymais ir 3 bylos - LAR prezidiumo sprendimais), vieną antstolę pasiūlyta bausti papeikimu (drausmės byla iškelta LAR prezidiumo sprendimu).
Per 2007 metus antstoliams iškeltos 25 drausmės bylos. Teisingumo ministro įsakymais buvo iškeltos 22 drausmės bylos. Trys drausmės bylos buvo iškeltos Antstolių rūmų prezidiumo nutarimais.
Išnagrinėjęs 2007 metais iškeltas drausmės bylas, Antstolių garbės teismas 13 iš jų nutarė nutraukti nenustačius drausminio nusižengimo (1 iš šių bylų buvo iškelta LAR prezidiumo sprendimu, 12 – teisingumo ministro įsakymais), dvi bylos buvo baigtos nutarus apsiriboti svarstymu (1 – LAR prezidiumo sprendimu, 1 – teisingumo ministro įsakymu), trims antstoliams pasiūlyta skirti pastabas (visos bylos iškeltos teisingumo ministro įsakymais), keturiems antstoliams pasiūlyta skirti papeikimus (1 byla – LAR prezidiumo sprendimu, 2 – teisingumo ministro įsakymais). Dar trijų bylų (inicijuotų teisingumo ministro įsakymais) nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimti įsiteisėję administracinio teismo sprendimai.
Pagal Antstolių garbės teismo veiklos principus svarbiausias visų drausmės bylų tikslas yra skatinti antstolius pripažinti ir ištaisyti pasitaikiusias klaidas, ugdyti savikontrolę bei motyvaciją siekti geriau organizuotos, aukštesnės kokybės profesinės veiklos.
Tais atvejais, kai antstoliai ištaisė nustatytus darbo organizavimo pažeidimus ir kai šiais pažeidimas nebūna padaryta esminės žalos, Antstolių garbės teismas apsiribojo drausmės bylų svarstymu, kartu atkreipdamas antstolių dėmesį į tinkamas veiklos formas.
Vienas iš svarbiausių Antstolių garbės teismo uždavinių nagrinėjant drausmės bylas buvo išsiaiškinti, ar aptariamas antstolio poelgis gali būti vertinamas drausmine tvarka, kadangi ne kiekvienas nestandartinis veiksmas tuo pačiu yra ir drausminis nusižengimas. Teismui ypač svarbu nustatyti ribą tarp antstolio atliekamų procesinių veiksmų ir darbo organizavimo (pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo). Tuo atveju, jeigu drausminės procedūros būtų taikomos už antstolio atliktus procesinius veiksmus, tai būtų ne tik antstolio nepriklausomumo pažeidimas, bet ir kišimasis į vykdomosios bylos proceso eigą, suteikiant vienai iš šalių administraciniu spaudimu sutrukdyti antstoliui efektyviai vykdyti sprendimą ir taikyti būtinas priverstinio poveikio priemones.
