2007-11-23
Lietuvos antstolių rūmai prašo šalies vadovų paremti visuotinai svarbius pokyčius
 
Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, prašydami kuo skubiau spręsti teisinio reguliavimo problemas priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje.
« Atgal

Kreipimesi pabrėžiama, kad 2003 metais įgyvendinta antstolių reforma sprendimų nevykdymo mastą Lietuvoje padėjo sumažinti daugiau kaip tris kartus. Tačiau pasiekus esminių Teismo antstolių institucinės reformos tikslų, būtina spręsti naujus praktinius uždavinius, kuriuos iškėlė pasikeitę išieškojimo procesai.

„Lietuvos antstolių rūmai yra susirūpinę, kad prioritetiniai sprendimų vykdymo tobulinimo klausimai pernelyg ilgai neapibrėžiami ir nesprendžiami. Juos nustelbia fragmentiški antstolių veiklos pertvarkymai, vykdomi be aiškios programinės krypties“,- teigiama kreipimesi.

Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, visa tai sukelia teisinio reguliavimo krizę su viešąjį interesą pažeidžiančiais padariniais: nesureguliuotais antstolių veiklos įkainiais; neskaidriais nekilnojamojo turto varžytynių procesais, necivilizuota priverstinio iškeldinimo iš būsto sistema.

Kaip rašoma kreipimesi, netinkamai sureguliuota antstolių darbo apmokėjimo sistema nuolat kursto visuomenės nepasitenkinimą ir daro didžiausią žalą antstolių institucijos prestižui. Tačiau antstolių veiklos įkainių reglamentavimas išlieka ydingas nepaisant jau penkių Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimų. Sprendimų vykdymo įkainiai nesuprantami proceso šalims, kadangi nėra ekonomiškai pagrįsti ir reglamentuoti įstatymu, kaip rekomenduoja Europos Tarybos Ministrų Komitetas, LR Konstitucinis Teismas bei LR Valstybės kontrolė.

Šešėlį antstolių institucijai nuolat meta nekilnojamojo turto varžytynių procesai, kuriuose dėl netinkamo teisinio reguliavimo galimi neskaidrūs turto perpardavinėtojų susitarimai. Šios problemos sprendimui Lietuvos antstolių rūmai siūlo elektroninių varžytynių procesą, kuris padėtų išvengti savanaudiškų nuolatinių varžytynių dalyvių manipuliacijų.

Antstoliams ypač skaudu girdėti priekaištus dėl iškeldinimų, kuriuos tenka vykdyti pagal valstybės vardu priimtus teismų sprendimus. Antstolių institucija negali atsakyti už tai, kad socialinio būsto problema valstybėje neišspęsta ir daugelis iškeldinamųjų lieka be pastogės. Esant tokiai situacijai, sprendimai dėl priverstinio iškeldinimo iš paskutinio būsto turėtų būti arba nepriimami ir nevykdomi, arba atidedami socialinio būsto paieškų laikotarpiui.

Kreipimesi teigiama, jog siūlymus dėl minėtų problemų sprendimo Lietuvos antstolių rūmai jau trečius metus oficialiai teikia Seimui, Teisingumo ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Tačiau naujausiame Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte bei Antstolių įstatymo pakeitimų projekte šios problemos ir vėl apeinamos.

„Tol, kol priverstinio vykdymo procesas nėra maksimaliai suderintas su viešuoju interesu, antstoliai negali tikėtis visuomenės pasitikėjimo ir pagarbos. Šiomis sąlygomis dalis atsakomybės už prastą antstolių įvaizdį tenka ir sprendimus atidėliojančioms institucijoms“,- pabrėžia Lietuvos antstolių rūmai.

Tam, kad kreipimesi išdėstytos problemos būtų išspręstos, Lietuvos antstolių rūmai prašo sprendimų vykdymo teisiniam reguliavimui skirti visų atsakingų institucijų prioritetinį dėmesį ir kompleksiškai, o ne atskiromis pataisomis, tobulinti Civilinio proceso kodeksą, Antstolių įstatymą bei Sprendimų vykdymo instrukciją.