Antstolių rūmų požiūriu, svarstomas LR Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas ir reikiamo išsilavinimo neturinčių antstolių veiklos pratęsimas dvejiems metams negali sukelti jokių neigiamų pasekmių. Įstatymo pakeitimu būtų tik užpildomos teisinio reguliavimo spragos, o ne sukuriamos lengvatos Rusijos universitetus baigusiems asmenims.
Lietuvos antstolių rūmai bendradarbiauja su mūsų šalies universitetais ir nesiima vertinti Rusijos aukštąsias mokyklas baigusių teisininkų kvalifikacijos. Tai atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, kurio kompetencija yra nekvestionuotina. Tačiau antstoliams, kurie yra baigę studijas aukštosiose užsienio mokyklose, neturėtų būti užkirstas kelias pasinaudoti diplomų pripažinimo procedūra Lietuvoje ir čia laikyti kvalifikacijos egzaminus. Juo labiau, kad dalies antstolių studijas šiuose universitetuose Teisingumo ministerija prieš 5 metus laikė tinkamomis ir kad kitose Lietuvos teisinėse institucijose šiuo metu dirba nemažai minėtus universitetus baigusių specialistų.
Manome, kad nepratęsiant termino ir vienu metu atleidžiant beveik penktadalį dirbančių antstolių iš užimamų pareigų, pirmiausia būtų pažeisti išieškojimo procesų dalyvių interesai. Iki šiol nėra patvirtintų jokių priemonių ir tvarkos, kaip turėtų būti perskirstomos vykdomosios bylos, kurių likviduojamose antstolių kontorose susidarytų daugiau kaip 116 tūkst.
Teisingumo ministerijos siūlymai perskirstyti antstolių veiklos teritorijas reikštų tai, kad tūkstančiams proceso dalyvių tektų važinėti į kitų rajonų centrus ir neišvengiamai patirti didesnes vykdymo išlaidas. Argumentai, kad laisvas antstolių vietas greitai galėtų užimti kvalifikuoti antstolių padėjėjai, nėra svarūs, kadangi konkursuose galėtų dalyvauti tik keletas iš 130 šiuo metu dirbančių padėjėjų, išlaikiusių kvalifikacinius egzaminus.
Didžioji dalis formalių įstatymo reikalavimų neatitinkančių antstolių turi 10-20 metų darbo stažą ir solidžią darbo patirtį. Visi jie tapo antstoliais, išlaikę antstolių kvalifikacinį egzaminą ir laimėję konkursus laisvoms antstolio vietoms užimti. Skubiai likviduodami savo kontoras, šie antstoliai būtų priversti atleisti daugiau kaip 100 samdomų darbuotojų.
Taip pat norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad dauguma reikiamo išsilavinimo nespėjusių įgyti antstolių yra įkūrę kontoras periferijoje, o dabartinė viešo konkurso antstolio vietai užimti organizavimo patirtis rodo, kad į rajonuose esančias laisvas antstolių vietas niekas nepretenduoja. Nuo 2003 metais įvykusios reformos pradžios iki šiol trūksta antstolių, kurie aptarnautų Marijampolės, Raseinių, Kelmės, Visagino, Zarasų rajonų veiklos teritorijas. Galima numatyti, kad likvidavus dalį veikiančių kontorų nemažai periferijos rajonų ilgam laikui liktų visai be antstolių.
Objektyviai vertindami situaciją ir siekdami išvengti prognozuojamų nepalankių pasekmių, Antstolių rūmai dar šių metų pavasarį yra ne kartą raštu kreipęsi į Teisingumo ministeriją, siūlydami atidėti griežtesnių įstatymo reikalavimų taikymą antstoliams dėl tų pačių motyvų, dėl kurių jis buvo atidėtas valstybės tarnautojams ir prokuratūros sistemoje dirbantiems asmenims. Teisingumo ministerija tokiam siūlymui nepritarė. Todėl priekaištai, kad įstatymo pakeitimai siūlomi skubotai, yra nepagrįsti.
Lietuvos antstolių rūmai bendradarbiauja su mūsų šalies universitetais ir nesiima vertinti Rusijos aukštąsias mokyklas baigusių teisininkų kvalifikacijos. Tai atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, kurio kompetencija yra nekvestionuotina. Tačiau antstoliams, kurie yra baigę studijas aukštosiose užsienio mokyklose, neturėtų būti užkirstas kelias pasinaudoti diplomų pripažinimo procedūra Lietuvoje ir čia laikyti kvalifikacijos egzaminus. Juo labiau, kad dalies antstolių studijas šiuose universitetuose Teisingumo ministerija prieš 5 metus laikė tinkamomis ir kad kitose Lietuvos teisinėse institucijose šiuo metu dirba nemažai minėtus universitetus baigusių specialistų.
Manome, kad nepratęsiant termino ir vienu metu atleidžiant beveik penktadalį dirbančių antstolių iš užimamų pareigų, pirmiausia būtų pažeisti išieškojimo procesų dalyvių interesai. Iki šiol nėra patvirtintų jokių priemonių ir tvarkos, kaip turėtų būti perskirstomos vykdomosios bylos, kurių likviduojamose antstolių kontorose susidarytų daugiau kaip 116 tūkst.
Teisingumo ministerijos siūlymai perskirstyti antstolių veiklos teritorijas reikštų tai, kad tūkstančiams proceso dalyvių tektų važinėti į kitų rajonų centrus ir neišvengiamai patirti didesnes vykdymo išlaidas. Argumentai, kad laisvas antstolių vietas greitai galėtų užimti kvalifikuoti antstolių padėjėjai, nėra svarūs, kadangi konkursuose galėtų dalyvauti tik keletas iš 130 šiuo metu dirbančių padėjėjų, išlaikiusių kvalifikacinius egzaminus.
Didžioji dalis formalių įstatymo reikalavimų neatitinkančių antstolių turi 10-20 metų darbo stažą ir solidžią darbo patirtį. Visi jie tapo antstoliais, išlaikę antstolių kvalifikacinį egzaminą ir laimėję konkursus laisvoms antstolio vietoms užimti. Skubiai likviduodami savo kontoras, šie antstoliai būtų priversti atleisti daugiau kaip 100 samdomų darbuotojų.
Taip pat norėtume atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad dauguma reikiamo išsilavinimo nespėjusių įgyti antstolių yra įkūrę kontoras periferijoje, o dabartinė viešo konkurso antstolio vietai užimti organizavimo patirtis rodo, kad į rajonuose esančias laisvas antstolių vietas niekas nepretenduoja. Nuo 2003 metais įvykusios reformos pradžios iki šiol trūksta antstolių, kurie aptarnautų Marijampolės, Raseinių, Kelmės, Visagino, Zarasų rajonų veiklos teritorijas. Galima numatyti, kad likvidavus dalį veikiančių kontorų nemažai periferijos rajonų ilgam laikui liktų visai be antstolių.
Objektyviai vertindami situaciją ir siekdami išvengti prognozuojamų nepalankių pasekmių, Antstolių rūmai dar šių metų pavasarį yra ne kartą raštu kreipęsi į Teisingumo ministeriją, siūlydami atidėti griežtesnių įstatymo reikalavimų taikymą antstoliams dėl tų pačių motyvų, dėl kurių jis buvo atidėtas valstybės tarnautojams ir prokuratūros sistemoje dirbantiems asmenims. Teisingumo ministerija tokiam siūlymui nepritarė. Todėl priekaištai, kad įstatymo pakeitimai siūlomi skubotai, yra nepagrįsti.
