Pasak Latvijos prisiekusių teismo antstolių tarybos pirmininko Gintaro Chmelevskio (Gintars Chmelevskis), teisinė galimybė kreiptis į antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos Latvijoje atsirado tuo pat metu, kaip ir Lietuvoje – nuo 2003 metų pradžios, kai buvo įgyvendinta privačių antstolių reforma. Tačiau praktikoje ši paslauga dar menkai pritaikoma. Faktinių aplinkybių konstatavimo tvarka Latvijos teisės aktais iki šiol nenustatyta, taip pat nesukurtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų registras.
Todėl svečiai Vilniuje domėjosi įvairiais faktinių aplinkybių konstatavimo aspektais: kaip paslaugos teikimą reglamentuoja teisės aktai, kaip antstolių surašyti protokolai persiunčiami į vieningą duomenų bazę, kokias gyvenimo situacijas antstoliams dažniausiai tenka fiksuoti.
Lietuvoje faktinių aplinkybių konstatavimas sparčiai populiarėja.
„Tai liudija, kad paslauga efektyvi. Fiziniai ir juridiniai asmenys kiekvieną dieną suranda vis įvairesnių galimybių pasinaudoti šiuo teisiniu instrumentu“,- teigia Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos į antstolius ypač dažnai kreipiamasi po vandentiekio ir kanalizacijos avarijų. Užlietų butų savininkai tokiu būdu siekia apsidrausti nuo žalą padariusių kaimynų nesąžiningumo. Bet antstoliai kviečiami fiksuoti ir tokius faktus, kai nelegaliai prisijungiama prie elektros tiekimo linijų ar kabelinės televizijos tinklų.
Antstolių surašomų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų skaičius Lietuvoje kasmet padidėja beveik du kartus. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 597 kartus, 2005 metais antstoliai surašė jau 1134 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, o 2006 metais tokių paslaugų skaičius padidėjo iki 1899.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, daugiausia faktinių aplinkybių konstatuojama Vilniuje ir Vilniaus rajone. Nuo 2003 metų pradžios iki šių metų vasario mėnesio čia surašyta daugiau kaip pusė (2134) iš visų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (4199). Šios teisinės paslaugos populiarios ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus.
Juridinių ar fizinių asmenų prašymu surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo elektroninė forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo perduodama Teisingumo ministerijos valdomai Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų apskaitos duomenų bazei. Jeigu faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu, protokolą antstolis persiunčia teismui. Visais atvejais laikomasi maksimalių konfidencialumo reikalavimų - informacijos apie konstatavimo faktą ir užfiksuotas aplinkybes antstolis neteikia nei kitai šaliai, nei jokiems pašaliniams asmenims.
Todėl svečiai Vilniuje domėjosi įvairiais faktinių aplinkybių konstatavimo aspektais: kaip paslaugos teikimą reglamentuoja teisės aktai, kaip antstolių surašyti protokolai persiunčiami į vieningą duomenų bazę, kokias gyvenimo situacijas antstoliams dažniausiai tenka fiksuoti.
Lietuvoje faktinių aplinkybių konstatavimas sparčiai populiarėja.
„Tai liudija, kad paslauga efektyvi. Fiziniai ir juridiniai asmenys kiekvieną dieną suranda vis įvairesnių galimybių pasinaudoti šiuo teisiniu instrumentu“,- teigia Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos į antstolius ypač dažnai kreipiamasi po vandentiekio ir kanalizacijos avarijų. Užlietų butų savininkai tokiu būdu siekia apsidrausti nuo žalą padariusių kaimynų nesąžiningumo. Bet antstoliai kviečiami fiksuoti ir tokius faktus, kai nelegaliai prisijungiama prie elektros tiekimo linijų ar kabelinės televizijos tinklų.
Antstolių surašomų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų skaičius Lietuvoje kasmet padidėja beveik du kartus. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta jau 597 kartus, 2005 metais antstoliai surašė jau 1134 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, o 2006 metais tokių paslaugų skaičius padidėjo iki 1899.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, daugiausia faktinių aplinkybių konstatuojama Vilniuje ir Vilniaus rajone. Nuo 2003 metų pradžios iki šių metų vasario mėnesio čia surašyta daugiau kaip pusė (2134) iš visų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (4199). Šios teisinės paslaugos populiarios ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus.
Juridinių ar fizinių asmenų prašymu surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo elektroninė forma ne vėliau kaip kitą dieną nuo surašymo perduodama Teisingumo ministerijos valdomai Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų apskaitos duomenų bazei. Jeigu faktinės aplinkybės konstatuojamos teismo pavedimu, protokolą antstolis persiunčia teismui. Visais atvejais laikomasi maksimalių konfidencialumo reikalavimų - informacijos apie konstatavimo faktą ir užfiksuotas aplinkybes antstolis neteikia nei kitai šaliai, nei jokiems pašaliniams asmenims.
