Tokia pozicija išsakyta Paryžiuje lapkričio 21-24 dienomis vykstančiame Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) nuolatinės tarybos susirinkime. Lietuvos antstolių bendruomenei šiame forume atstovauja LAR prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė bei LAR valdytoja Asta Astrauskienė.
„Patraukli užsienio valstybių patirtis mus skatina mokytis taikių ginčų sprendimo būdų, kai rezultatas pasiekiamas be priverstinio vykdymo priemonių. Prevencinį drausminimo vaidmenį privatūs Lietuvos antstoliai jau atliko. Dabar ateina laikas tapti naudingais pagalbininkais ir būti arčiau žmonių,“- pabrėžia LAR prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Pasak I. Karalienės, veiksmingas išieškojimas pakeitė daugelio žmonių požiūrį į skolas, todėl vis daugiau prievolių įvykdoma be antstolių įsikišimo. Kas pusmetį priverstiniam vykdymui pateikiamų naujų dokumentų skaičius sumažėja vidutiniškai po 5 tūkstančius. Taigi antstoliai turėtų palaipsniui persiorientuoti į teisinio konsultavimo, tarpininkavimo bei kitas paslaugas, padedančias išspręsti finansinius ginčus be teismo. Tačiau tokiai antstolių veiklai reikia ir kokybiškai naujų profesinių įgūdžių, kurie būtini taikant alternatyvias ginčų sprendimo procedūras.
Priverstinio sprendimų vykdymo alternatyvos pagrįstos mediacija – konstruktyviu tarpininkavimu, kai antstolis ar teismo pareigūnas padeda ginčo šalims rasti abipusiai priimtiną sprendimą ir išvengti bylinėjimosi teisme. Toks ginčų sureguliavimo metodas jau gana populiarus užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje dar yra naujovė. Diegiant šį metodą antstolių darbe, tikimasi taip pat sėkmingai pritaikyti mūsų šaliai geriausiai tinkančią užsienio kolegų patirtį, kaip buvo padaryta ir įgyvendinant antstolių institucinę reformą.
Pažangiausi mediacijos procedūrų pavyzdžiai aptariami atskiroje UIHJ nuolatinės tarybos sesijoje, kurioje pristatyti ir Lietuvos antstolių rūmų žingsniai mokantis priešiškų šalių konfliktus paversti derybomis.
Pirmuosius intensyvius mediacijos mokymus LAR surengė dar praėjusiais metais, pasikvietę į pagalbą Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos ir Teisės fakultetų atstovus. Mokymų metu išryškėjo poreikis labiau orientuotis į antstolių darbo specifiką ir išplėsti mediacijos taikymo sritis. Bendradarbiaujant su VU Filosofijos fakultetu, dabar rengiama speciali konfliktų reguliavimo programa, pagal kurią antstoliai bus mokomi taikyti mediacijos procedūras.
„Mediacija labai perspektyvi antstoliams tarpininkaujant turtinių prievolių vykdyme. Naudodamiesi šia antstolių paslauga, žmonės turi galimybę išspręsti ginčus be teismo, o tai visais atžvilgiais naudingiau abiem proceso šalims. Taikus susitarimas padeda išvengti bylinėjimosi išlaidų, sutaupo daug laiko ir sukelia kur kas mažiau priešiškumo, streso, blogų emocijų, taip dažnai lydinčių priverstinio vykdymo procesus“,- pabrėžia I. Karalienė.
Jos žodžiais, šie privalumai svarbūs ir didinant antstolių profesijos prestižą. Dažniau naudodamiesi jiems reikalingomis paslaugomis, žmonės antstolių kontorose įpras ieškoti kvalifikuotų teisininkų, o ne stengsis šias kontoras aplenkti. Antstoliai turi daug neišnaudotų galimybių padėti spręsti tarpasmeninius konfliktus dėl skolų nemokėjimo ar vengimo išlaikyti vaikus. Jie gali teikti naudingas teisines konsultacijas, patarti žmonėms įvairiais turto administravimo klausimais. Antstolių teikiamos paslaugos yra viena svarbiausių priemonių mažinti išankstinį visuomenės nepasitikėjimą antstolių institucija, kurį didžiąja dalimi nulemia antstolių atliekamos „nepopuliarios“ priverstinio vykdymo funkcijos, sako I. Karalienė.
Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčiose užsienio šalyse - Pavyzdžiui, Olandijoje ir Prancūzijoje - net 70 proc. antstolių veiklos tenka teisinėms paslaugoms ir tik 30 proc. antstolių darbo sudaro priverstinis sprendimų vykdymas. Todėl Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga siekia, kad visose šiai organizacijai priklausančiose šalyse, o tokių yra daugiau kaip 60, privačių antstolių kompetencijos ribos būtų išplėstos, suteikiant jiems galimybę ne tik vykdyti sprendimus, bet ir teikti piliečiams naudingas paslaugas.
Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga įkurta 1952 metų lapkritį Paryžiuje. Šiuo metu UIHJ veikloje dalyvauja antstolių savivaldos institucijos iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos bei Afrikos.
Lietuva į šią tarptautinę organizaciją įstojo 2001 metais. Tarptautinis bendradarbiavimas buvo pradėtas Lietuvos teismo antstolių, o nuo 2003 metų jį tęsia privatūs Lietuvos antstoliai.
„Patraukli užsienio valstybių patirtis mus skatina mokytis taikių ginčų sprendimo būdų, kai rezultatas pasiekiamas be priverstinio vykdymo priemonių. Prevencinį drausminimo vaidmenį privatūs Lietuvos antstoliai jau atliko. Dabar ateina laikas tapti naudingais pagalbininkais ir būti arčiau žmonių,“- pabrėžia LAR prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Pasak I. Karalienės, veiksmingas išieškojimas pakeitė daugelio žmonių požiūrį į skolas, todėl vis daugiau prievolių įvykdoma be antstolių įsikišimo. Kas pusmetį priverstiniam vykdymui pateikiamų naujų dokumentų skaičius sumažėja vidutiniškai po 5 tūkstančius. Taigi antstoliai turėtų palaipsniui persiorientuoti į teisinio konsultavimo, tarpininkavimo bei kitas paslaugas, padedančias išspręsti finansinius ginčus be teismo. Tačiau tokiai antstolių veiklai reikia ir kokybiškai naujų profesinių įgūdžių, kurie būtini taikant alternatyvias ginčų sprendimo procedūras.
Priverstinio sprendimų vykdymo alternatyvos pagrįstos mediacija – konstruktyviu tarpininkavimu, kai antstolis ar teismo pareigūnas padeda ginčo šalims rasti abipusiai priimtiną sprendimą ir išvengti bylinėjimosi teisme. Toks ginčų sureguliavimo metodas jau gana populiarus užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje dar yra naujovė. Diegiant šį metodą antstolių darbe, tikimasi taip pat sėkmingai pritaikyti mūsų šaliai geriausiai tinkančią užsienio kolegų patirtį, kaip buvo padaryta ir įgyvendinant antstolių institucinę reformą.
Pažangiausi mediacijos procedūrų pavyzdžiai aptariami atskiroje UIHJ nuolatinės tarybos sesijoje, kurioje pristatyti ir Lietuvos antstolių rūmų žingsniai mokantis priešiškų šalių konfliktus paversti derybomis.
Pirmuosius intensyvius mediacijos mokymus LAR surengė dar praėjusiais metais, pasikvietę į pagalbą Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos ir Teisės fakultetų atstovus. Mokymų metu išryškėjo poreikis labiau orientuotis į antstolių darbo specifiką ir išplėsti mediacijos taikymo sritis. Bendradarbiaujant su VU Filosofijos fakultetu, dabar rengiama speciali konfliktų reguliavimo programa, pagal kurią antstoliai bus mokomi taikyti mediacijos procedūras.
„Mediacija labai perspektyvi antstoliams tarpininkaujant turtinių prievolių vykdyme. Naudodamiesi šia antstolių paslauga, žmonės turi galimybę išspręsti ginčus be teismo, o tai visais atžvilgiais naudingiau abiem proceso šalims. Taikus susitarimas padeda išvengti bylinėjimosi išlaidų, sutaupo daug laiko ir sukelia kur kas mažiau priešiškumo, streso, blogų emocijų, taip dažnai lydinčių priverstinio vykdymo procesus“,- pabrėžia I. Karalienė.
Jos žodžiais, šie privalumai svarbūs ir didinant antstolių profesijos prestižą. Dažniau naudodamiesi jiems reikalingomis paslaugomis, žmonės antstolių kontorose įpras ieškoti kvalifikuotų teisininkų, o ne stengsis šias kontoras aplenkti. Antstoliai turi daug neišnaudotų galimybių padėti spręsti tarpasmeninius konfliktus dėl skolų nemokėjimo ar vengimo išlaikyti vaikus. Jie gali teikti naudingas teisines konsultacijas, patarti žmonėms įvairiais turto administravimo klausimais. Antstolių teikiamos paslaugos yra viena svarbiausių priemonių mažinti išankstinį visuomenės nepasitikėjimą antstolių institucija, kurį didžiąja dalimi nulemia antstolių atliekamos „nepopuliarios“ priverstinio vykdymo funkcijos, sako I. Karalienė.
Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčiose užsienio šalyse - Pavyzdžiui, Olandijoje ir Prancūzijoje - net 70 proc. antstolių veiklos tenka teisinėms paslaugoms ir tik 30 proc. antstolių darbo sudaro priverstinis sprendimų vykdymas. Todėl Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga siekia, kad visose šiai organizacijai priklausančiose šalyse, o tokių yra daugiau kaip 60, privačių antstolių kompetencijos ribos būtų išplėstos, suteikiant jiems galimybę ne tik vykdyti sprendimus, bet ir teikti piliečiams naudingas paslaugas.
Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga įkurta 1952 metų lapkritį Paryžiuje. Šiuo metu UIHJ veikloje dalyvauja antstolių savivaldos institucijos iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos bei Afrikos.
Lietuva į šią tarptautinę organizaciją įstojo 2001 metais. Tarptautinis bendradarbiavimas buvo pradėtas Lietuvos teismo antstolių, o nuo 2003 metų jį tęsia privatūs Lietuvos antstoliai.
