Toks susitarimas praėjusią savaitę priimtas Taline, kur Lietuvos antstolių rūmų delegacija susitiko su Estijos teisingumo ministerijos (TM) pareigūnais ir pasveikino besukuriančios Estijos antstolių savivaldos atstovus – gruodžio 1 dieną išrinktą Estijos antstolių organizacijos valdybą.
„Antstolių institucinės sistemos Estijoje ir Lietuvoje formuojasi labai panašiomis sąlygomis. Todėl abiem pusėms naudinga į savo profesines problemas pažvelgti kolegų akimis, perimti geriausią patirtį ir pasimokyti iš svetimų klaidų“, - Lietuvos svečiams surengto Estijos teisinės sistemos pristatymo metu šios šalies Teisingumo ministerijoje kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
LAR atstovus ypač sudomino tai, kaip Estijoje sprendžiama dokumentų įteikimo problema. Tais atvejais, kai nesurandama jokių duomenų apie asmens gyvenamąją vietą, Estijos teismai ir antstoliai turi galimybę procesinius dokumentus paskelbti viešame interneto registre. Pranešimas laikomas asmeniui tinkamai įteiktu praėjus 20 dienų po to, kai du kartus su savaitės pertrauka paskelbiamas interneto leidinyje „Oficialūs pranešimai“ („Ametlikud Teadaanded“ www.ametlikudteadaanded.ee).
Nemaža dalis Lietuvos teismų sprendimų, teismų įsakymų ir kitų institucijų dokumentų piliečiams lieka neįteikti būtent dėl to, kad nežinoma jų gyvenamoji vieta. Todėl, I. Karalienės požiūriu, panašus viešas pranešimų registras galėtų būti gera išeitis. Lyginant su Lietuvoje taikoma praktika skelbti neįteiktus pranešimus vietos spaudoje, tai kur kas patikimesnė viešų skelbimų forma.
Gruodžio 6-8 dienomis surengtos dalykinės kelionės metu taip pat domėtasi, kaip pasikeitė Estijos antstolių darbas įsigaliojus naujiems įkainiams, kuriuos didinant buvo atsižvelgta ir į Lietuvos patirtį.
Estijos TM Liberaliųjų profesijų ir viešųjų registrų departamento direktorius Viljaras Pėpas (Viljar Peep) susitikime su LAR atstovais pakartojo 2005 metų lapkritį Vilniuje išreikštą poziciją, kad apmokėjimas už antstolių darbą keletą metų buvo silpnoji Estijos antstolių sistemos vieta. Anot V. Pėpo, iki 2006 metų pradžios antstoliai nebuvo suinteresuoti imtis sudėtingų bylų, todėl kai kuriose kontorose jos dulkėdavo po 4-5 metus. Atlygis už darbą realizuojant įkeistą turtą nepadengdavo antstolių finansinės rizikos, o tokių bylų, kurias reikia vykdyti skubiai, nesiliaujant statybų bumui šalyje labai padaugėjo. Todėl sprendžiant antstolių materialinio suinteresuotumo problemas, nuspręsta peržiūrėti įkainius už didelių skolų išieškojimą – jie padidinti maždaug tris kartus.
Buvo prieita prie išvados, kad tai vienintelė galimybė Estijoje išsaugoti privačių antstolių sistemą. Netrukus po reformos daliai Estijos antstolių pasitraukus iš šios veiklos dėl įvairių priežasčių (kompetencijos stygiaus, padarytų ekonominių nusižengimų arba kontoras ištikusio bankroto) iš buvusių 79 privačių antstolių šiuo metu dirba 48.
Nuo šių metų pradžios už 10 tūkst. eurų skolos išieškojimą Estijos antstoliui yra nustatytas 950 eurų atlygis (anksčiau buvo 384 eurai). Kai areštuojamas nekilnojamasis turtas, antstoliui dar skaičiuojamas 0,5 proc. šio turto vertės atlyginimas. Papildomas atlygis numatytas už sudėtingus bei rizikingus sprendimų vykdymo veiksmus - pavyzdžiui, po varžytynių antstolis gauna ne tik atlygį už didelės skolos išieškojimą, bet ir papildomą atlygį, kuris sudaro 3 proc. parduoto turto vertės. 2006 metais įsigalioję naujieji teisės aktai taip pat išplėtė Estijos antstolių kompetencijos ribas - išlaikę specialų egzaminą, jie turi teisę teikti ir bankroto administravimo paslaugas.
Kaip pabrėžė V. Pėpas, dabar svarbu sustiprinti kitą silpnąją grandį - Estijos antstolių profesinę savivaldą. Nors privatūs antstoliai šalyje dirba jau šeštus metus - nuo 2001-ųjų kovo 1 dienos – nuolat veikiančių savivaldos struktūrų pastaruoju metu čia nebuvo. Sukurtos pirmaisiais metais po reformos, jos po kurio laiko sužlugo. Kartą per metus posėdžiavusi antstolių asamblėja veikė formaliai.
Tai, kad paskutiniame profesinės bendruomenės susirinkime Estijos antstoliai parodė sugebantys dirbti kartu ir išsirinko Mati Kadako (Mati Kadak) vadovaujamą valdybą bei Antstolių garbės teismą, yra sveikintinas žingsnis, pabrėžė V. Pėpas. Jo žodžiais, antstolių savivaldos institucijoms tenka didelė atsakomybė už veiksmingą darbo organizavimą, nes kartu su teisės aktais nuo šių metų pradžios yra pasikeitusi ir antstolių kontrolės sistema – ministerija neberengia kasmetinių planinių patikrinimų antstolių kontorose. Dabar tikrinamos tik tos, kuriose dirbama ypač neefektyviai, kur antstoliai nepajėgia samdytis padėjėjų ir užtikrinti spartesnio išieškojimo.
Skirtingai nuo Lietuvos, kur antstoliai privalo informuoti Teisingumo ministeriją, jeigu kontoroje nebūna ilgiau kaip tris darbo dienas, Estijos antstoliai ministerijai turi pranešti tik tais atvejais, kai darbe nebūna ilgiau kaip penkias darbo dienas.
Lyginant su padėtimi Lietuvoje, tam pačiam gyventojų skaičiui Estijoje tenka mažiau antstolių, bet daugiau vykdomųjų bylų (vidutiniškai trys bylos dešimčiai Estijos gyventojų ir dvi – dešimčiai gyventojų Lietuvoje). Pagal statistiką vienam Estijos antstoliui tenka aptarnauti 28145 šalies gyventojus, o vienam iš 130 Lietuvos antstolių - 26076 šalies gyventojus. Estijos antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 385 tūkst. bylų, taigi vienas antstolis vidutiniškai administruoja 8190 bylų. Vienam Lietuvos antstoliui šiuo metu vidutiniškai tenka 4976 bylos iš visose kontorose vykdomų 647 tūkst. bylų.
Nors Estijos antstolių darbo krūvis santykinai didesnis, V. Pėpas teigia nemanantis, kad reikėtų grįžti į reformos pradžią ir natūraliai susiformavusį antstolių kontorų tinklą vėl reguliuoti pagal gyventojų skaičiaus proporcijas. Pareigūno teigimu, būtent antstolių materialinis suinteresuotumas ir geresnis darbo organizavimas turėtų padidinti sprendimų vykdymo efektyvumą.
Pasikeitimų įtaką antstolių darbo efektyvumui tikimasi sužinoti susumavus statistinius 2006 metų antstolių veiklos rezultatus. Kol kas su ankstesnių metų duomenimis galima lyginti tik Estijos teisingumo ministerijoje gaunamų skundų, prašymų, raštų bei registruotų skambučių dėl antstolių veiksmų skaičių – per 11 šių metų mėnesių tokių kreipimųsi buvo 175, o per visus 2005 metus – 117. V. Pėpo teigimu, skundai ir įvairūs paklausimai nėra objektyvus antstolių darbo kokybės rodiklis, tačiau verčia susirūpinti tai, kad daug pretenzijų dėl antstolių neveikimo vis dar reiškia išieškotojai – jie pateikė ketvirtadalį visų šiemet gautų skundų. Pareigūno manymu, tai dar susiję su apmokėjimo už antstolių darbą problemomis, kurias kaip tik siekiama spręsti geriau subalansuota naująja įkainių sistema.
Estijos teisingumo ministerija nagrinėja tik skundus dėl galimų etikos pažeidimų. Skundai dėl procesinių antstolių veiksmų persiunčiami antstolių kontoroms – tai pirmoji instancija, nagrinėjanti tokius skundus (Lietuvoje antstolio procesiniai veiksmai iš karto skundžiami teismui). Įstatymas įpareigoja Estijos antstolius per 10 dienų priimti sprendimą dėl skunde reiškiamų pretenzijų ir apie tai informuoti pareiškėją. Jeigu su antstolio sprendimu nesutinkama, jį per 10 dienų galima skųsti teismui.
Vienos didžiausių Talino antstolių kontorų vadovė ir Estijos antstolių organizacijos valdybos narė Elin Vilpus (Elin Vilippus) Lietuvos kolegoms aiškino, kad tik dešimtadalis jai adresuotų skundų būna pagrįsti. E. Vilpus prisipažino šiemet gavusi jau 21 skundą, o tai gerokai daugiau, negu būdavo ankstesniais metais. Skolininkų skundų pagausėjimą antstolė sieja su didesniu atlygiu už darbą, kuris padidino ir išieškojimo intensyvumą.
Kaip pasakojo E. Vilpus, skundų ir kreipimųsi autoriai paprastai pakviečiami į antstolių kontorą pokalbiui, kurio metu rašomas protokolas. Pokalbiui pasibaigus, pareiškėjui pasiūloma protokolą pasirašyti, kad vėliau nebūtų galimų spekuliacijų ar interpretacijų. „Antstolių kontora – ne ta vieta, kur galima ginčytis dėl skolos. Mūsų darbo pagrindinis principas - skolininkas privalo mokėti pinigus, o jeigu nesutinka su antstolio sprendimu, turi kreiptis į teismą“, - sako LAR atstovų aplankytos kontoros vadovė E. Vilpus.
Pagal Estijos antstolių įstatymą interesantai kontorose turi būti priimami du kartus per savaitę po keturias valandas , o kontoros turi būti atidarytos kasdien po keturias valandas . Likusį laiką durys užrakinamos, kad kontorų darbuotojai galėtų netrukdomi dirbti ir tvarkyti dokumentus.
Antstolės E. Vilpus kontoroje ne priėmimo valandomis darbuotojai neatsiliepia net į telefono skambučius: telefono atsakiklyje įrašytas balsas pataria palikti balso pranešimą arba skambinti kitą dieną, kai kontoroje bus priimami lankytojai. Vėliau kontoros darbuotojai išklauso paliktus įrašus ir, jeigu reikia, susisiekia su skambinusiais asmenimis arba atsako į jų klausimus raštu.
Pasak LAR prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, tokia interesantų priėmimo tvarka, verta dėmesio, nes padeda taupyti antstolių kontorų darbuotojų laiką ir kartu užtikrina piliečių galimybes gauti bei pateikti reikiamą informaciją. Žmonėms tokia tvarka patogi, nes piliečių skundų dėl antstolių darbo organizavimo Estijoje nėra.
Talino antstolės E. Vilpus teigimu, racionalus darbo laiko paskirstymas leidžia sprendimų vykdymo procesą organizuoti ciklais, kai kiekviena savaitės diena paskiriama tam tikriems procesiniams veiksmams. Kadangi apie 90 proc. bylų vykdoma išieškant nedideles skolas - administracines baudas, mokesčius už paslaugas ir pan. – procesiniai veiksmai didžiąja dalimi yra pasikartojantys, tad vienu metu susikoncentravus vienos rūšies operacijai, per tą patį laiką atliekama daugiau veiksmų. Vieną dieną registruojami nauji vykdomieji dokumentai, siunčiami pranešimai, kitą – nustatinėjama skolininkų turtinė padėtis, areštuojamos jų lėšos ir t. t. Toks ciklas apsisuka nuo pirmadienio iki penktadienio ir kitą pirmadienį vėl pradedamas iš naujo. Paprastas nedidelių skolų bylas administruoja specialus kontoros darbuotojų padalinys. Sudėtingos, didelės apimties bylos vykdomos kitame kontoros skyriuje - nuo pradžios iki užbaigimo jas tvarko du antstolės įgalioti padėjėjai.
Baigiantis viešnagei, LAR atstovai pakvietė Estijos kolegas apsilankyti Lietuvoje. Kvietimas buvo maloniai priimtas.
„Antstolių institucinės sistemos Estijoje ir Lietuvoje formuojasi labai panašiomis sąlygomis. Todėl abiem pusėms naudinga į savo profesines problemas pažvelgti kolegų akimis, perimti geriausią patirtį ir pasimokyti iš svetimų klaidų“, - Lietuvos svečiams surengto Estijos teisinės sistemos pristatymo metu šios šalies Teisingumo ministerijoje kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
LAR atstovus ypač sudomino tai, kaip Estijoje sprendžiama dokumentų įteikimo problema. Tais atvejais, kai nesurandama jokių duomenų apie asmens gyvenamąją vietą, Estijos teismai ir antstoliai turi galimybę procesinius dokumentus paskelbti viešame interneto registre. Pranešimas laikomas asmeniui tinkamai įteiktu praėjus 20 dienų po to, kai du kartus su savaitės pertrauka paskelbiamas interneto leidinyje „Oficialūs pranešimai“ („Ametlikud Teadaanded“ www.ametlikudteadaanded.ee).
Nemaža dalis Lietuvos teismų sprendimų, teismų įsakymų ir kitų institucijų dokumentų piliečiams lieka neįteikti būtent dėl to, kad nežinoma jų gyvenamoji vieta. Todėl, I. Karalienės požiūriu, panašus viešas pranešimų registras galėtų būti gera išeitis. Lyginant su Lietuvoje taikoma praktika skelbti neįteiktus pranešimus vietos spaudoje, tai kur kas patikimesnė viešų skelbimų forma.
Gruodžio 6-8 dienomis surengtos dalykinės kelionės metu taip pat domėtasi, kaip pasikeitė Estijos antstolių darbas įsigaliojus naujiems įkainiams, kuriuos didinant buvo atsižvelgta ir į Lietuvos patirtį.
Estijos TM Liberaliųjų profesijų ir viešųjų registrų departamento direktorius Viljaras Pėpas (Viljar Peep) susitikime su LAR atstovais pakartojo 2005 metų lapkritį Vilniuje išreikštą poziciją, kad apmokėjimas už antstolių darbą keletą metų buvo silpnoji Estijos antstolių sistemos vieta. Anot V. Pėpo, iki 2006 metų pradžios antstoliai nebuvo suinteresuoti imtis sudėtingų bylų, todėl kai kuriose kontorose jos dulkėdavo po 4-5 metus. Atlygis už darbą realizuojant įkeistą turtą nepadengdavo antstolių finansinės rizikos, o tokių bylų, kurias reikia vykdyti skubiai, nesiliaujant statybų bumui šalyje labai padaugėjo. Todėl sprendžiant antstolių materialinio suinteresuotumo problemas, nuspręsta peržiūrėti įkainius už didelių skolų išieškojimą – jie padidinti maždaug tris kartus.
Buvo prieita prie išvados, kad tai vienintelė galimybė Estijoje išsaugoti privačių antstolių sistemą. Netrukus po reformos daliai Estijos antstolių pasitraukus iš šios veiklos dėl įvairių priežasčių (kompetencijos stygiaus, padarytų ekonominių nusižengimų arba kontoras ištikusio bankroto) iš buvusių 79 privačių antstolių šiuo metu dirba 48.
Nuo šių metų pradžios už 10 tūkst. eurų skolos išieškojimą Estijos antstoliui yra nustatytas 950 eurų atlygis (anksčiau buvo 384 eurai). Kai areštuojamas nekilnojamasis turtas, antstoliui dar skaičiuojamas 0,5 proc. šio turto vertės atlyginimas. Papildomas atlygis numatytas už sudėtingus bei rizikingus sprendimų vykdymo veiksmus - pavyzdžiui, po varžytynių antstolis gauna ne tik atlygį už didelės skolos išieškojimą, bet ir papildomą atlygį, kuris sudaro 3 proc. parduoto turto vertės. 2006 metais įsigalioję naujieji teisės aktai taip pat išplėtė Estijos antstolių kompetencijos ribas - išlaikę specialų egzaminą, jie turi teisę teikti ir bankroto administravimo paslaugas.
Kaip pabrėžė V. Pėpas, dabar svarbu sustiprinti kitą silpnąją grandį - Estijos antstolių profesinę savivaldą. Nors privatūs antstoliai šalyje dirba jau šeštus metus - nuo 2001-ųjų kovo 1 dienos – nuolat veikiančių savivaldos struktūrų pastaruoju metu čia nebuvo. Sukurtos pirmaisiais metais po reformos, jos po kurio laiko sužlugo. Kartą per metus posėdžiavusi antstolių asamblėja veikė formaliai.
Tai, kad paskutiniame profesinės bendruomenės susirinkime Estijos antstoliai parodė sugebantys dirbti kartu ir išsirinko Mati Kadako (Mati Kadak) vadovaujamą valdybą bei Antstolių garbės teismą, yra sveikintinas žingsnis, pabrėžė V. Pėpas. Jo žodžiais, antstolių savivaldos institucijoms tenka didelė atsakomybė už veiksmingą darbo organizavimą, nes kartu su teisės aktais nuo šių metų pradžios yra pasikeitusi ir antstolių kontrolės sistema – ministerija neberengia kasmetinių planinių patikrinimų antstolių kontorose. Dabar tikrinamos tik tos, kuriose dirbama ypač neefektyviai, kur antstoliai nepajėgia samdytis padėjėjų ir užtikrinti spartesnio išieškojimo.
Skirtingai nuo Lietuvos, kur antstoliai privalo informuoti Teisingumo ministeriją, jeigu kontoroje nebūna ilgiau kaip tris darbo dienas, Estijos antstoliai ministerijai turi pranešti tik tais atvejais, kai darbe nebūna ilgiau kaip penkias darbo dienas.
Lyginant su padėtimi Lietuvoje, tam pačiam gyventojų skaičiui Estijoje tenka mažiau antstolių, bet daugiau vykdomųjų bylų (vidutiniškai trys bylos dešimčiai Estijos gyventojų ir dvi – dešimčiai gyventojų Lietuvoje). Pagal statistiką vienam Estijos antstoliui tenka aptarnauti 28145 šalies gyventojus, o vienam iš 130 Lietuvos antstolių - 26076 šalies gyventojus. Estijos antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 385 tūkst. bylų, taigi vienas antstolis vidutiniškai administruoja 8190 bylų. Vienam Lietuvos antstoliui šiuo metu vidutiniškai tenka 4976 bylos iš visose kontorose vykdomų 647 tūkst. bylų.
Nors Estijos antstolių darbo krūvis santykinai didesnis, V. Pėpas teigia nemanantis, kad reikėtų grįžti į reformos pradžią ir natūraliai susiformavusį antstolių kontorų tinklą vėl reguliuoti pagal gyventojų skaičiaus proporcijas. Pareigūno teigimu, būtent antstolių materialinis suinteresuotumas ir geresnis darbo organizavimas turėtų padidinti sprendimų vykdymo efektyvumą.
Pasikeitimų įtaką antstolių darbo efektyvumui tikimasi sužinoti susumavus statistinius 2006 metų antstolių veiklos rezultatus. Kol kas su ankstesnių metų duomenimis galima lyginti tik Estijos teisingumo ministerijoje gaunamų skundų, prašymų, raštų bei registruotų skambučių dėl antstolių veiksmų skaičių – per 11 šių metų mėnesių tokių kreipimųsi buvo 175, o per visus 2005 metus – 117. V. Pėpo teigimu, skundai ir įvairūs paklausimai nėra objektyvus antstolių darbo kokybės rodiklis, tačiau verčia susirūpinti tai, kad daug pretenzijų dėl antstolių neveikimo vis dar reiškia išieškotojai – jie pateikė ketvirtadalį visų šiemet gautų skundų. Pareigūno manymu, tai dar susiję su apmokėjimo už antstolių darbą problemomis, kurias kaip tik siekiama spręsti geriau subalansuota naująja įkainių sistema.
Estijos teisingumo ministerija nagrinėja tik skundus dėl galimų etikos pažeidimų. Skundai dėl procesinių antstolių veiksmų persiunčiami antstolių kontoroms – tai pirmoji instancija, nagrinėjanti tokius skundus (Lietuvoje antstolio procesiniai veiksmai iš karto skundžiami teismui). Įstatymas įpareigoja Estijos antstolius per 10 dienų priimti sprendimą dėl skunde reiškiamų pretenzijų ir apie tai informuoti pareiškėją. Jeigu su antstolio sprendimu nesutinkama, jį per 10 dienų galima skųsti teismui.
Vienos didžiausių Talino antstolių kontorų vadovė ir Estijos antstolių organizacijos valdybos narė Elin Vilpus (Elin Vilippus) Lietuvos kolegoms aiškino, kad tik dešimtadalis jai adresuotų skundų būna pagrįsti. E. Vilpus prisipažino šiemet gavusi jau 21 skundą, o tai gerokai daugiau, negu būdavo ankstesniais metais. Skolininkų skundų pagausėjimą antstolė sieja su didesniu atlygiu už darbą, kuris padidino ir išieškojimo intensyvumą.
Kaip pasakojo E. Vilpus, skundų ir kreipimųsi autoriai paprastai pakviečiami į antstolių kontorą pokalbiui, kurio metu rašomas protokolas. Pokalbiui pasibaigus, pareiškėjui pasiūloma protokolą pasirašyti, kad vėliau nebūtų galimų spekuliacijų ar interpretacijų. „Antstolių kontora – ne ta vieta, kur galima ginčytis dėl skolos. Mūsų darbo pagrindinis principas - skolininkas privalo mokėti pinigus, o jeigu nesutinka su antstolio sprendimu, turi kreiptis į teismą“, - sako LAR atstovų aplankytos kontoros vadovė E. Vilpus.
Pagal Estijos antstolių įstatymą interesantai kontorose turi būti priimami du kartus per savaitę po keturias valandas , o kontoros turi būti atidarytos kasdien po keturias valandas . Likusį laiką durys užrakinamos, kad kontorų darbuotojai galėtų netrukdomi dirbti ir tvarkyti dokumentus.
Antstolės E. Vilpus kontoroje ne priėmimo valandomis darbuotojai neatsiliepia net į telefono skambučius: telefono atsakiklyje įrašytas balsas pataria palikti balso pranešimą arba skambinti kitą dieną, kai kontoroje bus priimami lankytojai. Vėliau kontoros darbuotojai išklauso paliktus įrašus ir, jeigu reikia, susisiekia su skambinusiais asmenimis arba atsako į jų klausimus raštu.
Pasak LAR prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, tokia interesantų priėmimo tvarka, verta dėmesio, nes padeda taupyti antstolių kontorų darbuotojų laiką ir kartu užtikrina piliečių galimybes gauti bei pateikti reikiamą informaciją. Žmonėms tokia tvarka patogi, nes piliečių skundų dėl antstolių darbo organizavimo Estijoje nėra.
Talino antstolės E. Vilpus teigimu, racionalus darbo laiko paskirstymas leidžia sprendimų vykdymo procesą organizuoti ciklais, kai kiekviena savaitės diena paskiriama tam tikriems procesiniams veiksmams. Kadangi apie 90 proc. bylų vykdoma išieškant nedideles skolas - administracines baudas, mokesčius už paslaugas ir pan. – procesiniai veiksmai didžiąja dalimi yra pasikartojantys, tad vienu metu susikoncentravus vienos rūšies operacijai, per tą patį laiką atliekama daugiau veiksmų. Vieną dieną registruojami nauji vykdomieji dokumentai, siunčiami pranešimai, kitą – nustatinėjama skolininkų turtinė padėtis, areštuojamos jų lėšos ir t. t. Toks ciklas apsisuka nuo pirmadienio iki penktadienio ir kitą pirmadienį vėl pradedamas iš naujo. Paprastas nedidelių skolų bylas administruoja specialus kontoros darbuotojų padalinys. Sudėtingos, didelės apimties bylos vykdomos kitame kontoros skyriuje - nuo pradžios iki užbaigimo jas tvarko du antstolės įgalioti padėjėjai.
Baigiantis viešnagei, LAR atstovai pakvietė Estijos kolegas apsilankyti Lietuvoje. Kvietimas buvo maloniai priimtas.
