Antstolių rūmų prezidiumo pirmininke antrajai kadencijai išrinkta sostinės antstolė Inga Karalienė. I. Karalienė turi 18 metų teisinio darbo stažą.
Susirinkimo metu apžvelgti svarbiausi privačių antstolių institucijos gyvenimo įvykiai, įvertinti kokybiniai pokyčiai bei per ketverius veiklos metus išryškėjusios antstolių savivaldos problemos.
„Manau, kad ir teigiama, ir neigiama mūsų veiklos patirtis bus naudinga ateityje stiprinant organizacinius antstolių savivaldos gebėjimus bei formuojant tolesnę Antstolių rūmų prezidiumo veiklos strategiją“,- pabrėžė LAR prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė. Jos žodžiais, dabar svarbu užtikrinti pradėtų savivaldos institucijos darbų tęstinumą. Tam, kad reformuota sprendimų vykdymo sistema galėtų sėkmingai veikti, taip pat būtina ugdyti ir visuomenės supratimą, kad kiekvienas realiai įvykdytas teismo ar valstybės institucijos sprendimas visų gyvenimą daro teisingesnį bei saugesnį.
Pasak I. Karalienės, dabar, kai skolų išieškojimo kokybės vidurkis pastaruosius pora metų viršija 30 proc., veiksmingas skolų išieškojimas jau yra tapęs rutina. Gerėja ir kiekybiniai priverstinio sprendimų vykdymo rodikliai: lyginant su 2005 m etų rezultatais, pernai užbaigta 5,8 proc. daugiau vykdomųjų bylų, o naujų vykdomųjų bylų gauta 5,9 proc. mažiau. Taigi, reformuota antstolių institucinė sistema ne tik išjudino pasyvų sprendimų vykdymo procesą, bet ir atlieka skolų nemokėjimo prevencijos funkciją.
Tačiau, kaip akcentuota susirinkime, antstolių institucija nuolat susilaukia viešų priekaištų dėl pernelyg aktyvaus kreditorių interesų gynimo bei priverstinio pobūdžio priemonėmis sukeliamų socialinių pasekmių, nors antstoliai nėra atsakingi už socialinę asmenų apsaugą. Tai atskleidžia poreikį sprendimų vykdymo sistemą geriau integruoti į bendrą teisinę bei socialinę aplinką.
Susirinkimo dalyviai pritarė būtinybei tobulinti Antstolių profesinės etikos kodeksą. Buvo pasisakyta už tai, kad antstoliai turėtų veikti geriau apibrėžtos etinės ir moralinės atsakomybės sąlygomis.
Antstolių profesinės etikos kodeksą nuspręsta patobulinti ir papildyti pagal susirinkime aprobuotas principines etiško elgesio nuostatas, kad antstolio veikla grindžiama pagarba žmogui, valstybei bei žmogaus teisėms ir kad antstolis privalo būti objektyvus. Kodekse taip pat planuojama įtvirtinti įpareigojimą antstoliams nepiktnaudžiauti savo vardu ir vengti poelgių, diskredituojančių antstolių instituciją.
Kalbėdami apie antstolių institucijos perspektyvas, susirinkimo dalyviai daug dėmesio skyrė privačioms teisinėms paslaugoms. Naujų priverstiniam vykdymui pateikiamų vykdomųjų dokumentų srautas antstolių kontorose kas pusmetį sumažėja vidutiniškai po 5 tūkstančius, todėl antstoliai turi būti pasirengę kvalifikuotai teikti kuo daugiau žmonėms reikalingų teisinių paslaugų.
Šios paslaugos nuo pat reformos pradžios kasmet populiarėja. Pavyzdžiui, antstolių surašomų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų skaičius kasmet padidėja beveik du kartus. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta 597 kartus, 2005 metais antstoliai surašė jau 1134 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, o 2006 metais tokių paslaugų skaičius padidėjo iki 1899.
Pagal Antstolių įstatymą Antstolių susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos antstolių rūmų organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Susirinkimo nariai ketverių metų kadencijai renka Antstolių rūmų prezidiumą, jo pirmininką bei Revizijos komisiją. Antstolių garbės teismas iš penkių narių formuojamas kolegialiai. Du narius į Antstolių garbės teismą skiria teisingumo ministras, vieną – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, du nariai išrenkami Antstolių susirinkime.
Susirinkimo metu apžvelgti svarbiausi privačių antstolių institucijos gyvenimo įvykiai, įvertinti kokybiniai pokyčiai bei per ketverius veiklos metus išryškėjusios antstolių savivaldos problemos.
„Manau, kad ir teigiama, ir neigiama mūsų veiklos patirtis bus naudinga ateityje stiprinant organizacinius antstolių savivaldos gebėjimus bei formuojant tolesnę Antstolių rūmų prezidiumo veiklos strategiją“,- pabrėžė LAR prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė. Jos žodžiais, dabar svarbu užtikrinti pradėtų savivaldos institucijos darbų tęstinumą. Tam, kad reformuota sprendimų vykdymo sistema galėtų sėkmingai veikti, taip pat būtina ugdyti ir visuomenės supratimą, kad kiekvienas realiai įvykdytas teismo ar valstybės institucijos sprendimas visų gyvenimą daro teisingesnį bei saugesnį.
Pasak I. Karalienės, dabar, kai skolų išieškojimo kokybės vidurkis pastaruosius pora metų viršija 30 proc., veiksmingas skolų išieškojimas jau yra tapęs rutina. Gerėja ir kiekybiniai priverstinio sprendimų vykdymo rodikliai: lyginant su 2005 m etų rezultatais, pernai užbaigta 5,8 proc. daugiau vykdomųjų bylų, o naujų vykdomųjų bylų gauta 5,9 proc. mažiau. Taigi, reformuota antstolių institucinė sistema ne tik išjudino pasyvų sprendimų vykdymo procesą, bet ir atlieka skolų nemokėjimo prevencijos funkciją.
Tačiau, kaip akcentuota susirinkime, antstolių institucija nuolat susilaukia viešų priekaištų dėl pernelyg aktyvaus kreditorių interesų gynimo bei priverstinio pobūdžio priemonėmis sukeliamų socialinių pasekmių, nors antstoliai nėra atsakingi už socialinę asmenų apsaugą. Tai atskleidžia poreikį sprendimų vykdymo sistemą geriau integruoti į bendrą teisinę bei socialinę aplinką.
Susirinkimo dalyviai pritarė būtinybei tobulinti Antstolių profesinės etikos kodeksą. Buvo pasisakyta už tai, kad antstoliai turėtų veikti geriau apibrėžtos etinės ir moralinės atsakomybės sąlygomis.
Antstolių profesinės etikos kodeksą nuspręsta patobulinti ir papildyti pagal susirinkime aprobuotas principines etiško elgesio nuostatas, kad antstolio veikla grindžiama pagarba žmogui, valstybei bei žmogaus teisėms ir kad antstolis privalo būti objektyvus. Kodekse taip pat planuojama įtvirtinti įpareigojimą antstoliams nepiktnaudžiauti savo vardu ir vengti poelgių, diskredituojančių antstolių instituciją.
Kalbėdami apie antstolių institucijos perspektyvas, susirinkimo dalyviai daug dėmesio skyrė privačioms teisinėms paslaugoms. Naujų priverstiniam vykdymui pateikiamų vykdomųjų dokumentų srautas antstolių kontorose kas pusmetį sumažėja vidutiniškai po 5 tūkstančius, todėl antstoliai turi būti pasirengę kvalifikuotai teikti kuo daugiau žmonėms reikalingų teisinių paslaugų.
Šios paslaugos nuo pat reformos pradžios kasmet populiarėja. Pavyzdžiui, antstolių surašomų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų skaičius kasmet padidėja beveik du kartus. Jeigu pirmaisiais privačios veiklos metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta 597 kartus, 2005 metais antstoliai surašė jau 1134 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, o 2006 metais tokių paslaugų skaičius padidėjo iki 1899.
Pagal Antstolių įstatymą Antstolių susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos antstolių rūmų organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Susirinkimo nariai ketverių metų kadencijai renka Antstolių rūmų prezidiumą, jo pirmininką bei Revizijos komisiją. Antstolių garbės teismas iš penkių narių formuojamas kolegialiai. Du narius į Antstolių garbės teismą skiria teisingumo ministras, vieną – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, du nariai išrenkami Antstolių susirinkime.
