Antstolių rūmai

 

Penktadienį vykusiame Lietuvos antstolių susirinkime akcentuota būtinybė sutelkti visuomenės, valdžios atstovų bei pačios antstolių bendruomenės pastangas, kad antstolių institucija užimtų deramą vietą tarp kitų teisinės sistemos grandžių.

 

Svetainės lankytojams siūlome antrąją dalį mokslinio straipsnio, kuriame analizuojami sprendimų vykdymo sistemos teisinio reguliavimo ypatumai (pirmoji dalis Antstolių rūmų interneto svetainėje paskelbta 2006 06 27; žr. naujienų archyvą). Straipsnio autorius – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros lektorius, advokatų kontoros „Norcous & Parners” asocijuotas teisininkas dr. Rimantas Simaitis (straipsnio rengimo metu dirbo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėju).

 

Vyriausiasis administracinis teismas spalio 27 dienos sprendimu atmetė kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės „Žvilgsnis iš arčiau“ apeliacinį skundą, palikdamas galioti šiai bendrovei nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

 

Per tris šių metų ketvirčius antstoliai išieškojo 196,8 mln. litų skolų. Tai 61 mln. litų, arba 31 proc. daugiau, negu kreditoriams buvo sugrąžinta per 2005 metų sausio-rugsėjo mėnesius. Vienam antstoliui šiemet vidutiniškai teko 1,56 mln. litų išieškota suma.

 

Aukštas sprendimų vykdymo efektyvumas bei tarptautinis Lietuvos antstolių rūmų (LAR) pripažinimas yra geriausias įrodymas, kad įgyvendinant antstolių institucijos reformą Lietuvai pavyko išspręsti esmines sprendimų vykdymo problemas. Todėl svarbiausias šio laikotarpio uždavinys yra išlaikyti pasiektą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, apsaugant sprendimų vykdymo sistemą nuo neigiamos politinių procesų įtakos.

 

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) tikisi, kad skubotai ir vienasmeniškai priimtas teisingumo ministro Petro Baguškos sprendimas stabdyti Šiaulių antstolio Arturo Bložės įgaliojimus nesutrukdys grįžti į konstruktyvaus bendradarbiavimo vėžes bei atkurti abipusio supratimo atmosferą.