Jeigu 2003 metais faktines aplinkybes antstoliai konstatavo 310 kartų, tai 2004 metais ši paslauga buvo suteikta 597 kartus, 2005 metais antstoliai surašė 1134 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, 2006 metais – 1899 protokolus, o iki 2007 metų gruodžio 5 dienos – jau 2297 protokolus.
Iš viso nuo 2003 metų pradžios privačių fizinių ir juridinių asmenų prašymu antstoliai yra surašę 6237 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės, toks faktinių aplinkybių konstatavimo paplitimas kelia didelius reikalavimus paslaugos kokybei.
„Šias paslaugas teikiantys antstoliai ir savo klientams dažnai rekomenduojantys advokatai yra atsakingi už tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas asmenims iš tiesų palengvintų ikiteisminius ar teisminius ginčus arba padėtų jų išvengti“, - teigia I. Karalienė. Jos žodžiais, ypač svarbu teisingai informuoti teisinių paslaugų vartotojus apie tai, kokiomis teisėtomis priemonėmis tikslingiausia įrodinėti jiems reikšmingas faktines aplinkybes.
Aptarti faktinių aplinkybių konstatavimo teorijos ir praktikos klausimams gruodžio 10-11 dienomis Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Faktinių aplinkybių konstatavimas: iššūkiai ir galimybių ribos“. Konferenciją organizavo Lietuvos antstolių rūmai, bendradarbiaudami su Lietuvos advokatūra.
Kaip teigia konferencijos darbe dalyvaujantis Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) sekretorius, tarptautinis ekspertas Bernaras Meniu (Bernard Menut), Prancūzijos antstoliai faktų konstatavimo paslaugą teikia nuo 1923 metų, ji populiari daugelyje pasaulio šalių.
„Nors įvairių valstybių įstatymai skirtingi, principiniai reikalavimai faktus konstatuojantiems antstoliams visur vienodi. Tai griežtas įstatymų laikymasis ir antstolio veiksmų skaidrumas“,- pabrėžia B. Meniu.
Tarptautinis ekspertas pripažįsta, jog taip pat visur yra aktualus antstolio galimybių ribų klausimas, todėl kuo aiškiau šalies įstatymuose faktus konstatuojančio antstolio teisės ir galimybės susiejamos su jo kliento teisėmis ir galimybėmis, tuo geriau.
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 635 straipsnį ir Antstolių įstatymo 23 straipsnį faktinių aplinkybių konstatavimas yra smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis.
Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai privatūs asmenys kreipiasi į Lietuvos antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, yra vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, krovinių pervežimo nesklandumai (pvz., krovinių trūkumas arba sugadinimas), automobilių susidūrimai, statybų problemos.
Statistika liudija, kad didžioji dalis – apie 80 proc. – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašoma Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos (įskaitant Palangos miestą ir Kretingos rajoną) apylinkių teismų veiklos teritorijose. Kituose regionuose faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa kol kas nedidelė.
Iš viso nuo 2003 metų pradžios privačių fizinių ir juridinių asmenų prašymu antstoliai yra surašę 6237 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės, toks faktinių aplinkybių konstatavimo paplitimas kelia didelius reikalavimus paslaugos kokybei.
„Šias paslaugas teikiantys antstoliai ir savo klientams dažnai rekomenduojantys advokatai yra atsakingi už tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas asmenims iš tiesų palengvintų ikiteisminius ar teisminius ginčus arba padėtų jų išvengti“, - teigia I. Karalienė. Jos žodžiais, ypač svarbu teisingai informuoti teisinių paslaugų vartotojus apie tai, kokiomis teisėtomis priemonėmis tikslingiausia įrodinėti jiems reikšmingas faktines aplinkybes.
Aptarti faktinių aplinkybių konstatavimo teorijos ir praktikos klausimams gruodžio 10-11 dienomis Vilniuje surengta tarptautinė konferencija „Faktinių aplinkybių konstatavimas: iššūkiai ir galimybių ribos“. Konferenciją organizavo Lietuvos antstolių rūmai, bendradarbiaudami su Lietuvos advokatūra.
Kaip teigia konferencijos darbe dalyvaujantis Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) sekretorius, tarptautinis ekspertas Bernaras Meniu (Bernard Menut), Prancūzijos antstoliai faktų konstatavimo paslaugą teikia nuo 1923 metų, ji populiari daugelyje pasaulio šalių.
„Nors įvairių valstybių įstatymai skirtingi, principiniai reikalavimai faktus konstatuojantiems antstoliams visur vienodi. Tai griežtas įstatymų laikymasis ir antstolio veiksmų skaidrumas“,- pabrėžia B. Meniu.
Tarptautinis ekspertas pripažįsta, jog taip pat visur yra aktualus antstolio galimybių ribų klausimas, todėl kuo aiškiau šalies įstatymuose faktus konstatuojančio antstolio teisės ir galimybės susiejamos su jo kliento teisėmis ir galimybėmis, tuo geriau.
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 635 straipsnį ir Antstolių įstatymo 23 straipsnį faktinių aplinkybių konstatavimas yra smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis.
Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai privatūs asmenys kreipiasi į Lietuvos antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, yra vandentiekio ir kanalizacijos avarijos, krovinių pervežimo nesklandumai (pvz., krovinių trūkumas arba sugadinimas), automobilių susidūrimai, statybų problemos.
Statistika liudija, kad didžioji dalis – apie 80 proc. – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašoma Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos (įskaitant Palangos miestą ir Kretingos rajoną) apylinkių teismų veiklos teritorijose. Kituose regionuose faktinių aplinkybių konstatavimo paklausa kol kas nedidelė.
