Antstolių rūmų prezidiumas kviečia ministrą kuo skubiau įsigilinti į problemą ir apsvarstyti galimybę atšaukti rugsėjo 7 dienos įsakymą. Jei šis įsakymas liks galioti, antstolis A. Bložė bus priverstas siekti įsakymo panaikinimo teismo keliu.
Antstolių rūmai pritaria naujojo teisingumo ministro deklaruojamam pasiryžimui imtis radikalių reformų vardan piliečių gerovės ir teisingumo, tačiau negali taikstytis su neteisingais sprendimais, kurie griauna antstolio nepriklausomumo institutą bei konstitucinį valdžių atskyrimo principą.
Kaip skelbia Teisingumo ministerija, antstolio A. Bložės „įgaliojimai buvo sustabdyti vadovaujantis Antstolių įstatymo 11 str. 1 dalies 1 punktu, kuris numato, jog kai antstolis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikaltimą, jo įgaliojimai yra sustabdomi iki tol, kol baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo sprendimas“. Iš tiesų įstatyme rašoma, jog antstolio įgaliojimai tokiu atveju „gali būti sustabdomi“, nenustatant ministro pareigos būtinai stabdyti įgaliojimus ir paliekant jam teisę priimti sprendimą įvertinant kiekvieną konkrečią situaciją.
Tačiau šis precedentas liudija, kad įstatyme palikta pasirinkimo laisvė kartu yra ir pavojinga teisės akto spraga. Todėl Antstolių rūmai nedelsdami inicijuos Antstolių įstatymo pataisas, kad jame būtų kuo detaliau ir aiškiau išdėstyti antstolio įgaliojimų stabdymo pagrindai. Antstoliui taikomi suvaržymai turi būti aiškiai susieti su jo pavojingumu proceso dalyviams, skolininkų lėšų pasisavinimu ar kitokiais tyčiniais pažeidimais.
Antstolių rūmų istorijoje buvo atvejis, kai reikėjo stabdyti antstolio įgaliojimus ir antstolių savivaldos institucijos tokiam sprendimui pritarė. 2004 metų sausio 21 dieną tuometinio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus įsakymu buvo sustabdyti antstolio Germano Stagio įgaliojimai, kurio veikloje buvo nustatyta finansinės veiklos pažeidimų.
Tačiau antstolio A. Bložės įgaliojimai buvo sustabdyti dėl 2003 metais atlikto procesinio veiksmo – vienos šiaulietės turto arešto. Nesutikdama su arešto apimtimi, moteris kreipėsi į teismą, kuris jos turto arešto aktą panaikino. Šis pripažintas procesinis pažeidimas ir buvo ištaisytas, paliekant galimybę pareiškėjai prisiteisti žalos atlyginimą civiline tvarka. Tačiau antstolio procesinis veiksmas netrukus buvo įvilktas į baudžiamojo tyrimo rūbą.
Ministro įsakymas sustabdyti antstolio A. Bložės įgaliojimus pasirašytas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nors visos tiriamos aplinkybės Teisingumo ministerijai buvo žinomos nuo 2004 metų rudens, kai jas minėta šiaulietė išdėstė ministerijai adresuotame skunde. Jokios naujos aplinkybės šiomis dienomis nepaaiškėjo.
Drausminio poveikio priemonei prilygstantis sprendimas buvo priimtas už akių, neišklausius paties antstolio A. Bložės paaiškinimų. Apie ministro įsakymą antstolis sužinojo tik iš visuomenės informavimo priemonių.
Tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas 2004 metų liepos 8 dieną. Apie įtarimą neatlikus tarnybos pareigų antstoliui A. Bložei pranešta 2005 metų gegužės 19 dieną, dar po dešimties dienų jis apklaustas kaip įtariamasis. 2006 metų gegužės 22 dieną jam paskirta kardomoji priemonė – laikini teisių apribojimai disponuoti turtu, – kuri šių metų liepos 21dieną buvo panaikinta.
Antstolių rūmai neprognozuoja šio tyrimo baigties, tačiau daug ką galima spręsti vien pagal aptariamų įvykių chronologiją. Ikiteisminio tyrimo terminus Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prašymu teismas pratęsė jau šešis kartus (2005-12-21, 2006-02-20, 2006-04-20, 2006-05-19, 2006-07-21, ir 2006-09-04 nutartimis), nors jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nuo šių metų kovo 20 dienos neatliekami, o prokuroras buvo įpareigotas užbaigti tyrimą per du mėnesius dar šiemet vasarį. Gerokai ankstesnėje 2005 metų gruodžio 21 d. nutartyje teismas konstatavo, kad byla nėra sudėtinga ir tyrimas nuo pirmosios įtariamojo apklausos atliekamas neintensyviai.
Turėdamas pagrįstų įtarimų, kad ikiteisminis tyrimas yra tyčia vilkinamas ir kad tyrimą atliekantys pareigūnai piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, antstolis A. Bložė šių metų rugpjūčio 10 dieną kreipėsi į generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, prašydamas „paraginti ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei tyrimą kontroliuojantį prokurorą kuo greičiau priimti kokį nors procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje“.
Antstolio iniciatyva nuo tyrimo buvo nušalintas jam anksčiau vadovavęs prokuroras, kurio atžvilgiu 2006 metų rugpjūčio 30 dieną taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigų neatlikimo (įtarimai analogiški tiems, kurie pareikšti antstoliui).
Antstolių rūmai sieks, kad ikiteisminį tyrimą perimtų kito miesto ar rajono apylinkės prokuratūra, nes susiklosčius minėtoms aplinkybėms, iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros sunku tikėtis objektyvaus tyrimo.
Ikiteisminio tyrimo vangumą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad, panaudojant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normas, yra tiriami civiliniai santykiai. Tokia situacija neįmanoma nei logine, nei teisine prasme. Civiliniai santykiai, taip pat ir santykiai vykdymo procese, negali būti reguliuojami kitaip, negu numato Civilinio proceso ir Civilinis kodeksai.
Sprendimų vykdymo proceso dalyviai teismui gali skųsti visus antstolių procesinius veiksmus – taip užtikrinama jų teisių apsauga ir tam tikras antstolių darbo klaidų taisymas. Tokiu pačiu principu aukštesnės instancijos teismai ištaiso žemesnės instancijos teismų padarytus proceso normų pažeidimus. Tačiau nesunku įsivaizduoti, kurlink pakryptų sprendimų vykdymo procesas, jeigu visi teismų ištaisyti netyčiniai procesiniai pažeidimai taptų antstoliams inkriminuojama nusikalstama veika, dėl kurios būtų urmu stabdomi jų įgaliojimai.
LAR prezidiumas apgailestauja, kad demonstratyviu antstolio įgaliojimų stabdymu padaryta didžiulė žala ne tik antstolio A. Bložės, bet ir visos antstolių institucijos reputacijai. Tokie antstolių „drausminimo“ metodai gali pasitarnauti nebent tuo, kad dar kartą atkreips Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos (UIHJ) dėmesį į Lietuvą. Ši organizacija ypač atidžiai stebi padėtį naujųjų demokratijų šalyse ir nuolat akcentuoja būtinybę užtikrinti antstolių bei teismo pareigūnų nepriklausomumą nuo politinės įtakos.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas
Antstolių rūmai pritaria naujojo teisingumo ministro deklaruojamam pasiryžimui imtis radikalių reformų vardan piliečių gerovės ir teisingumo, tačiau negali taikstytis su neteisingais sprendimais, kurie griauna antstolio nepriklausomumo institutą bei konstitucinį valdžių atskyrimo principą.
Kaip skelbia Teisingumo ministerija, antstolio A. Bložės „įgaliojimai buvo sustabdyti vadovaujantis Antstolių įstatymo 11 str. 1 dalies 1 punktu, kuris numato, jog kai antstolis yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikaltimą, jo įgaliojimai yra sustabdomi iki tol, kol baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo sprendimas“. Iš tiesų įstatyme rašoma, jog antstolio įgaliojimai tokiu atveju „gali būti sustabdomi“, nenustatant ministro pareigos būtinai stabdyti įgaliojimus ir paliekant jam teisę priimti sprendimą įvertinant kiekvieną konkrečią situaciją.
Tačiau šis precedentas liudija, kad įstatyme palikta pasirinkimo laisvė kartu yra ir pavojinga teisės akto spraga. Todėl Antstolių rūmai nedelsdami inicijuos Antstolių įstatymo pataisas, kad jame būtų kuo detaliau ir aiškiau išdėstyti antstolio įgaliojimų stabdymo pagrindai. Antstoliui taikomi suvaržymai turi būti aiškiai susieti su jo pavojingumu proceso dalyviams, skolininkų lėšų pasisavinimu ar kitokiais tyčiniais pažeidimais.
Antstolių rūmų istorijoje buvo atvejis, kai reikėjo stabdyti antstolio įgaliojimus ir antstolių savivaldos institucijos tokiam sprendimui pritarė. 2004 metų sausio 21 dieną tuometinio teisingumo ministro Vytauto Markevičiaus įsakymu buvo sustabdyti antstolio Germano Stagio įgaliojimai, kurio veikloje buvo nustatyta finansinės veiklos pažeidimų.
Tačiau antstolio A. Bložės įgaliojimai buvo sustabdyti dėl 2003 metais atlikto procesinio veiksmo – vienos šiaulietės turto arešto. Nesutikdama su arešto apimtimi, moteris kreipėsi į teismą, kuris jos turto arešto aktą panaikino. Šis pripažintas procesinis pažeidimas ir buvo ištaisytas, paliekant galimybę pareiškėjai prisiteisti žalos atlyginimą civiline tvarka. Tačiau antstolio procesinis veiksmas netrukus buvo įvilktas į baudžiamojo tyrimo rūbą.
Ministro įsakymas sustabdyti antstolio A. Bložės įgaliojimus pasirašytas praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, nors visos tiriamos aplinkybės Teisingumo ministerijai buvo žinomos nuo 2004 metų rudens, kai jas minėta šiaulietė išdėstė ministerijai adresuotame skunde. Jokios naujos aplinkybės šiomis dienomis nepaaiškėjo.
Drausminio poveikio priemonei prilygstantis sprendimas buvo priimtas už akių, neišklausius paties antstolio A. Bložės paaiškinimų. Apie ministro įsakymą antstolis sužinojo tik iš visuomenės informavimo priemonių.
Tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas 2004 metų liepos 8 dieną. Apie įtarimą neatlikus tarnybos pareigų antstoliui A. Bložei pranešta 2005 metų gegužės 19 dieną, dar po dešimties dienų jis apklaustas kaip įtariamasis. 2006 metų gegužės 22 dieną jam paskirta kardomoji priemonė – laikini teisių apribojimai disponuoti turtu, – kuri šių metų liepos 21dieną buvo panaikinta.
Antstolių rūmai neprognozuoja šio tyrimo baigties, tačiau daug ką galima spręsti vien pagal aptariamų įvykių chronologiją. Ikiteisminio tyrimo terminus Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prašymu teismas pratęsė jau šešis kartus (2005-12-21, 2006-02-20, 2006-04-20, 2006-05-19, 2006-07-21, ir 2006-09-04 nutartimis), nors jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nuo šių metų kovo 20 dienos neatliekami, o prokuroras buvo įpareigotas užbaigti tyrimą per du mėnesius dar šiemet vasarį. Gerokai ankstesnėje 2005 metų gruodžio 21 d. nutartyje teismas konstatavo, kad byla nėra sudėtinga ir tyrimas nuo pirmosios įtariamojo apklausos atliekamas neintensyviai.
Turėdamas pagrįstų įtarimų, kad ikiteisminis tyrimas yra tyčia vilkinamas ir kad tyrimą atliekantys pareigūnai piktnaudžiauja savo procesine padėtimi, antstolis A. Bložė šių metų rugpjūčio 10 dieną kreipėsi į generalinį prokurorą Algimantą Valantiną, prašydamas „paraginti ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei tyrimą kontroliuojantį prokurorą kuo greičiau priimti kokį nors procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje“.
Antstolio iniciatyva nuo tyrimo buvo nušalintas jam anksčiau vadovavęs prokuroras, kurio atžvilgiu 2006 metų rugpjūčio 30 dieną taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareigų neatlikimo (įtarimai analogiški tiems, kurie pareikšti antstoliui).
Antstolių rūmai sieks, kad ikiteisminį tyrimą perimtų kito miesto ar rajono apylinkės prokuratūra, nes susiklosčius minėtoms aplinkybėms, iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros sunku tikėtis objektyvaus tyrimo.
Ikiteisminio tyrimo vangumą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad, panaudojant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normas, yra tiriami civiliniai santykiai. Tokia situacija neįmanoma nei logine, nei teisine prasme. Civiliniai santykiai, taip pat ir santykiai vykdymo procese, negali būti reguliuojami kitaip, negu numato Civilinio proceso ir Civilinis kodeksai.
Sprendimų vykdymo proceso dalyviai teismui gali skųsti visus antstolių procesinius veiksmus – taip užtikrinama jų teisių apsauga ir tam tikras antstolių darbo klaidų taisymas. Tokiu pačiu principu aukštesnės instancijos teismai ištaiso žemesnės instancijos teismų padarytus proceso normų pažeidimus. Tačiau nesunku įsivaizduoti, kurlink pakryptų sprendimų vykdymo procesas, jeigu visi teismų ištaisyti netyčiniai procesiniai pažeidimai taptų antstoliams inkriminuojama nusikalstama veika, dėl kurios būtų urmu stabdomi jų įgaliojimai.
LAR prezidiumas apgailestauja, kad demonstratyviu antstolio įgaliojimų stabdymu padaryta didžiulė žala ne tik antstolio A. Bložės, bet ir visos antstolių institucijos reputacijai. Tokie antstolių „drausminimo“ metodai gali pasitarnauti nebent tuo, kad dar kartą atkreips Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų organizacijos (UIHJ) dėmesį į Lietuvą. Ši organizacija ypač atidžiai stebi padėtį naujųjų demokratijų šalyse ir nuolat akcentuoja būtinybę užtikrinti antstolių bei teismo pareigūnų nepriklausomumą nuo politinės įtakos.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas
