Du trečdalius sugrąžintų skolų – 130,1 mln.litų - sudaro lėšos, išieškotos vykdant naujus, šiais metais antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus. Vienai naujai bylai šiemet vidutiniškai tenka 715 litų išieškota suma, o vienai ankstesnių laikotarpių bylai – 107 litų suma. Nors skirtumas ne visada toks ryškus, statistika patvirtina taisyklę, kad kuo mažiau laiko yra praėję nuo skolos atsiradimo, tuo didesnė tikimybė ją susigrąžinti. Pavyzdžiui, pernai vienai naujai bylai per devynis mėnesius teko 276 litų išieškota suma, o vienai ankstesnių laikotarpių bylai -147 litų suma.
„Būtent dėl šios priežasties įstatymas įpareigoja antstolius būti aktyvius ir neatidėlioti visų galimų išieškojimo veiksmų. Tik operatyviai surinkta kuo detalesnė informacija apie skolininko turtą leidžia užtikrinti, kad jis bus laiku areštuotas ir panaudotas ginant kreditoriaus interesus. O kiekviena uždelsta diena didina riziką, kad skolininkui, kuris bando savo prievolių išvengti, pavyks paslėpti turtą ar pajamas“,- sako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Aktyvūs išieškojimo veiksmai lemia ir tai, kad antstolių kontorose kasmet vis mažiau vykdomųjų bylų nutraukiama. Per devynis šių metų mėnesius buvo nutrauktos 2 209 bylos, o tai yra 441 byla, arba 7 proc. mažiau, negu per tą patį 2005 metų laikotarpį. Antstoliai periodiškai tikrina skolininkų turtinę padėtį tol, kol yra bent nedidelė tikimybė sugrąžinti skolą kreditoriui. Todėl ir bendras skolų portfelis pamažu sunkėja. Iki šių metų spalio mėnesio jame susikaupė 2,55 mlrd. litų skolų. 2005 metų rugsėjo pabaigoje skolininkų portfelyje buvo 2,36 mlrd. litų negrąžintų lėšų.
Antstoliams šiuo metu pavyksta išieškoti apie trečdalį visų skolų.
Valstybės biudžeto naudai antstoliai per devynis mėnesius išieškojo 31,5 mln. litų skolų. 11,2 mln. litų išieškota pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos, 7,3 mln. litų – pagal policijos įstaigų, 7,2 mln. litų – pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims per tris šių metų ketvirčius sugrąžinta 165,4 mln. litų skolų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šalies antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 647,3 tūkst. vykdomųjų bylų. Tiek yra teismų ir kitų valstybės institucijų paskirtų, bet laiku neįvykdytų civilinių ar administracinių prievolių. Tarp vykdomų dokumentų – 53 tūkst. alimentų išieškojimo bylų.
Tačiau naujų vykdomųjų dokumentų srautas antstolių kontorose nuo praėjusių metų stabiliai mažėja. Per šių metų devynis mėnesius gauta 181,8 tūkst. naujų vykdomųjų bylų – 13,7 tūkst. bylų, arba 7,1 proc. mažiau, negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Tai liudija, kad vis daugiau sprendimų asmenys įvykdo geranoriškai, nelaukdami, kol antstoliai pradės priverstinio vykdymo procesą.
Kaip ir anksčiau, didžioji dalis antstoliams pateikiamų vykdomųjų dokumentų yra dėl nedidelių, iki 200 litų skolų išieškojimo. Per tris metų ketvirčius antstoliai pradėjo vykdyti 86,5 tūkst. šios kategorijos bylų – jos sudaro 47,6 proc. visų šiemet pradėtų bylų. Vis dėlto kreditoriai jau rečiau kreipiasi į antstolius dėl mažų skolų. Šiemet gautų vykdomųjų dokumentų dėl 200 litų nesiekiančių skolų išieškojimo skaičius yra 6,1 tūkst. (7 proc.) mažesnis, negu per tą patį laikotarpį buvo pernai. Vidutinė nedidelių įsiskolinimų suma, dėl kurios kreditoriai šiemet kreipėsi į antstolius - 54,6 lito.
„Būtent dėl šios priežasties įstatymas įpareigoja antstolius būti aktyvius ir neatidėlioti visų galimų išieškojimo veiksmų. Tik operatyviai surinkta kuo detalesnė informacija apie skolininko turtą leidžia užtikrinti, kad jis bus laiku areštuotas ir panaudotas ginant kreditoriaus interesus. O kiekviena uždelsta diena didina riziką, kad skolininkui, kuris bando savo prievolių išvengti, pavyks paslėpti turtą ar pajamas“,- sako Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Aktyvūs išieškojimo veiksmai lemia ir tai, kad antstolių kontorose kasmet vis mažiau vykdomųjų bylų nutraukiama. Per devynis šių metų mėnesius buvo nutrauktos 2 209 bylos, o tai yra 441 byla, arba 7 proc. mažiau, negu per tą patį 2005 metų laikotarpį. Antstoliai periodiškai tikrina skolininkų turtinę padėtį tol, kol yra bent nedidelė tikimybė sugrąžinti skolą kreditoriui. Todėl ir bendras skolų portfelis pamažu sunkėja. Iki šių metų spalio mėnesio jame susikaupė 2,55 mlrd. litų skolų. 2005 metų rugsėjo pabaigoje skolininkų portfelyje buvo 2,36 mlrd. litų negrąžintų lėšų.
Antstoliams šiuo metu pavyksta išieškoti apie trečdalį visų skolų.
Valstybės biudžeto naudai antstoliai per devynis mėnesius išieškojo 31,5 mln. litų skolų. 11,2 mln. litų išieškota pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos, 7,3 mln. litų – pagal policijos įstaigų, 7,2 mln. litų – pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus.
Privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims per tris šių metų ketvirčius sugrąžinta 165,4 mln. litų skolų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šalies antstolių kontorose šiuo metu vykdoma 647,3 tūkst. vykdomųjų bylų. Tiek yra teismų ir kitų valstybės institucijų paskirtų, bet laiku neįvykdytų civilinių ar administracinių prievolių. Tarp vykdomų dokumentų – 53 tūkst. alimentų išieškojimo bylų.
Tačiau naujų vykdomųjų dokumentų srautas antstolių kontorose nuo praėjusių metų stabiliai mažėja. Per šių metų devynis mėnesius gauta 181,8 tūkst. naujų vykdomųjų bylų – 13,7 tūkst. bylų, arba 7,1 proc. mažiau, negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Tai liudija, kad vis daugiau sprendimų asmenys įvykdo geranoriškai, nelaukdami, kol antstoliai pradės priverstinio vykdymo procesą.
Kaip ir anksčiau, didžioji dalis antstoliams pateikiamų vykdomųjų dokumentų yra dėl nedidelių, iki 200 litų skolų išieškojimo. Per tris metų ketvirčius antstoliai pradėjo vykdyti 86,5 tūkst. šios kategorijos bylų – jos sudaro 47,6 proc. visų šiemet pradėtų bylų. Vis dėlto kreditoriai jau rečiau kreipiasi į antstolius dėl mažų skolų. Šiemet gautų vykdomųjų dokumentų dėl 200 litų nesiekiančių skolų išieškojimo skaičius yra 6,1 tūkst. (7 proc.) mažesnis, negu per tą patį laikotarpį buvo pernai. Vidutinė nedidelių įsiskolinimų suma, dėl kurios kreditoriai šiemet kreipėsi į antstolius - 54,6 lito.
