Kaip savo pranešime pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, teismo sprendimų vykdymas laikomas sudėtine teisės į teisminę gynybą dalimi, taigi ir veiksmingas antstolių darbas yra visos visuomenės bei teisinės valstybės viešasis interesas.
Teisingumo ministerija antstolių veiklos tobulinimą laiko vienu iš prioritetinių savo uždavinių. Todėl teisingumo ministras Petras Baguška susirinkimo dalyvius užtikrino, kad alternatyvų ministerijos numatytoms permainoms nėra ir nebus. Ministro teigimu, daugelį aktualių klausimų turėtų išspręsti numatomi Antstolių įstatymo pakeitimai. Kartu P. Baguška pripažino, kad užsitikrinti žmonių pagarbą privataus antstolio vardui yra sunkus uždavinys, nes šis vardas vis dar siejamas su buvusių teismo antstolių nuodėmėmis.
Piliečių skundus dėl antstolių veiksmų tirianti Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė išskyrė dvi skundų priežasčių grupes, dėl kurių žmonės kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą. Tai skundai dėl nepakankamos informacijos apie sprendimų vykdymo išlaidų sudedamąsias dalis bei skundai dėl skolų išieškojimo iš tų lėšų, iš kurių pagal įstatymus neturėtų būti išieškoma.
Seimo kontrolierė palankiai įvertino Antstolių rūmų pastangas skirti daugiau dėmesio psichologinių problemų sprendimui bei konfliktų reguliavimui.
Apie Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete šiam tikslui rengiamą specialią mediacijos – konstruktyvaus ginčų reguliavimo taikymo - mokymo programą susirinkimo dalyvius informavo LAR prezidiumo pirmininkė I. Karalienė. Mediacijos mokymai antstoliams pradėti dar pernai. Jų metu išryškėjo poreikis labiau orientuotis į antstolių darbo specifiką ir išplėsti mediacijos taikymo sritis.
Pasak LAR prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, Antstolių rūmai nepakantūs bet kokiems etikos pažeidimams ir priima teisingą kritiką, tačiau kritika dėl atskirų antstolių klaidų arba neetiško elgesio faktų neturėtų peraugti į absoliutų antstolių institucijos neigimą, nes kartu su juo visuomenėje daugėja nesąžiningumo, neatsakingumo, nepagarbos teisėtvarkai apraiškų.
Susirinkimo metu kalbėta ir apie tai, jog veiksmingam, valstybės ir visuomenės poreikius tenkinančiam sprendimų vykdymo procesui, kuris ir buvo vienas iš pagrindinių 2003 metais įgyvendintos antstolių institucinės reformos tikslų, vis labiau kliudo išorinė įtaka antstoliui ir išankstinės neigiamos visuomenės nuostatos. Todėl, I. Karalienės žodžiais, šiuo metu būtina stiprinti antstolio nepriklausomumo statusą, suformuoti aiškius antstolių veiklos vertinimo kriterijus bei ugdyti teisingą visuomenės požiūrį į antstolių institucijos misiją.
Šiandien antstoliams skiriama daug nepelnytų priekaištų vien dėl to, kad žmonės klaidingai supranta jų paskirtį. Antstoliai kaltinami „išieškojimo euforija“, pamirštant, jog išieškomų lėšų pirmiausia laukia kreditoriai. Didelė klaida yra noras suplakti į vieną vietą asmenų socialinę apsaugą ir teisėtą piliečio teisę į jo atžvilgiu priimto sprendimo įgyvendinimą, kai kalbame apie antstolio pareigą įvykdyti teismo sprendimą, pabrėžė I. Karalienė.
LAR prezidiumo pirmininkės teigimu, taip pat svarbu šalinti teisinio reguliavimo ir teisės taikymo spragas. Jas išryškina nevienoda teismų praktika, taikant tas pačias teisės normas ginčuose dėl antstolių veiksmų bei ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos tendencijos. Baudžiamojo persekiojimo procedūros prieš antstolius dažnai pradedamos dėl civilinio proceso metu nustatytų jų darbo klaidų, nors tyčinio nusikaltimo požymių šiose klaidose nėra. Ikiteisminis tyrimas tokiu atveju gali tapti spaudimo antstoliui bei vykdymo proceso vilkinimo priedanga, pabrėžta susirinkime.
I. Karalienės teigimu, antstolių darbas šiandien tampa išbandymu ne tik šia veikla užsiimantiems teisininkams, bet ir visuomenei bei jos išrinktiems valdžios atstovams. Visiems reikia prisiimti savąją atsakomybės dalį už šios sistemos kokybę, o svarstomų sprendimų racionalumą visada galima pasitikrinti remiantis Vakarų Europos patirtimi.
Lietuvoje įgyvendintą antstolių institucijos reformą Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga (UIHJ) vertina ypač palankiai. Pasak jos prezidento Žako Isnaro (Jacques Isnard), galima tik džiaugtis valstybės pasirinkimu, nes Lietuvoje sukurta sistema atitinka tarptautinius spartaus, efektyvaus ir profesionalaus sprendimų vykdymo kriterijus.
Tokius vertinimus visiškai patvirtina statistiniai realaus išieškojimo rodikliai. Vien per šių metų devynis mėnesius antstoliai išieškojo beveik 197 mln. litų skolų. Valstybės biudžetui per šį laikotarpį sugrąžinta 31,5 mln. litų, o privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims -165,4 mln. litų skolų.
Išieškojimo kokybės vidurkis t. y., kreditoriams sugrąžintos sumos santykis su neišieškota suma, užbaigose bylose 2005 metais pasiekė 32,5 proc. Tai reiškia, kad antstoliai kreditoriams padėjo susigrąžinti beveik trečdalį išieškomų skolų. Jeigu lygintume su 2002 metų rezultatais, dabartinis išieškojimo kokybės rodikliai pagerėjo maždaug pusketvirto karto, nes sprendimus vykdę tuometiniai teismo antstoliai išieškodavo tik 9,1 proc. skolų.
UIHJ duomenimis, antstoliai , kaip valstybės tarnautojai, Europoje šiuo metu sudaro mažumą ir nueina į antrąjį planą. Visos po Europos Sąjungos plėtros prisijungusios šalys, išskyrus Maltą, pasirinko privačių antstolių sistemą. Nežinomas nė vienas atvejis, kai valstybė, pasirinkusi privačius antstolius, būtų vėliau grįžusi prie valstybės tarnautojų statuso. Europos žmogaus teisių teismas daugiausia sprendimų dėl įsipareigojimų nevykdymo priverstinio teismo sprendimų vykdymo srityje yra paskelbęs prieš Italiją, kurioje antstoliai dar dirba kaip valstybės tarnautojai.
Teisingumo ministerija antstolių veiklos tobulinimą laiko vienu iš prioritetinių savo uždavinių. Todėl teisingumo ministras Petras Baguška susirinkimo dalyvius užtikrino, kad alternatyvų ministerijos numatytoms permainoms nėra ir nebus. Ministro teigimu, daugelį aktualių klausimų turėtų išspręsti numatomi Antstolių įstatymo pakeitimai. Kartu P. Baguška pripažino, kad užsitikrinti žmonių pagarbą privataus antstolio vardui yra sunkus uždavinys, nes šis vardas vis dar siejamas su buvusių teismo antstolių nuodėmėmis.
Piliečių skundus dėl antstolių veiksmų tirianti Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė išskyrė dvi skundų priežasčių grupes, dėl kurių žmonės kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą. Tai skundai dėl nepakankamos informacijos apie sprendimų vykdymo išlaidų sudedamąsias dalis bei skundai dėl skolų išieškojimo iš tų lėšų, iš kurių pagal įstatymus neturėtų būti išieškoma.
Seimo kontrolierė palankiai įvertino Antstolių rūmų pastangas skirti daugiau dėmesio psichologinių problemų sprendimui bei konfliktų reguliavimui.
Apie Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete šiam tikslui rengiamą specialią mediacijos – konstruktyvaus ginčų reguliavimo taikymo - mokymo programą susirinkimo dalyvius informavo LAR prezidiumo pirmininkė I. Karalienė. Mediacijos mokymai antstoliams pradėti dar pernai. Jų metu išryškėjo poreikis labiau orientuotis į antstolių darbo specifiką ir išplėsti mediacijos taikymo sritis.
Pasak LAR prezidiumo pirmininkės I. Karalienės, Antstolių rūmai nepakantūs bet kokiems etikos pažeidimams ir priima teisingą kritiką, tačiau kritika dėl atskirų antstolių klaidų arba neetiško elgesio faktų neturėtų peraugti į absoliutų antstolių institucijos neigimą, nes kartu su juo visuomenėje daugėja nesąžiningumo, neatsakingumo, nepagarbos teisėtvarkai apraiškų.
Susirinkimo metu kalbėta ir apie tai, jog veiksmingam, valstybės ir visuomenės poreikius tenkinančiam sprendimų vykdymo procesui, kuris ir buvo vienas iš pagrindinių 2003 metais įgyvendintos antstolių institucinės reformos tikslų, vis labiau kliudo išorinė įtaka antstoliui ir išankstinės neigiamos visuomenės nuostatos. Todėl, I. Karalienės žodžiais, šiuo metu būtina stiprinti antstolio nepriklausomumo statusą, suformuoti aiškius antstolių veiklos vertinimo kriterijus bei ugdyti teisingą visuomenės požiūrį į antstolių institucijos misiją.
Šiandien antstoliams skiriama daug nepelnytų priekaištų vien dėl to, kad žmonės klaidingai supranta jų paskirtį. Antstoliai kaltinami „išieškojimo euforija“, pamirštant, jog išieškomų lėšų pirmiausia laukia kreditoriai. Didelė klaida yra noras suplakti į vieną vietą asmenų socialinę apsaugą ir teisėtą piliečio teisę į jo atžvilgiu priimto sprendimo įgyvendinimą, kai kalbame apie antstolio pareigą įvykdyti teismo sprendimą, pabrėžė I. Karalienė.
LAR prezidiumo pirmininkės teigimu, taip pat svarbu šalinti teisinio reguliavimo ir teisės taikymo spragas. Jas išryškina nevienoda teismų praktika, taikant tas pačias teisės normas ginčuose dėl antstolių veiksmų bei ikiteisminio tyrimo institucijų veiklos tendencijos. Baudžiamojo persekiojimo procedūros prieš antstolius dažnai pradedamos dėl civilinio proceso metu nustatytų jų darbo klaidų, nors tyčinio nusikaltimo požymių šiose klaidose nėra. Ikiteisminis tyrimas tokiu atveju gali tapti spaudimo antstoliui bei vykdymo proceso vilkinimo priedanga, pabrėžta susirinkime.
I. Karalienės teigimu, antstolių darbas šiandien tampa išbandymu ne tik šia veikla užsiimantiems teisininkams, bet ir visuomenei bei jos išrinktiems valdžios atstovams. Visiems reikia prisiimti savąją atsakomybės dalį už šios sistemos kokybę, o svarstomų sprendimų racionalumą visada galima pasitikrinti remiantis Vakarų Europos patirtimi.
Lietuvoje įgyvendintą antstolių institucijos reformą Tarptautinė antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga (UIHJ) vertina ypač palankiai. Pasak jos prezidento Žako Isnaro (Jacques Isnard), galima tik džiaugtis valstybės pasirinkimu, nes Lietuvoje sukurta sistema atitinka tarptautinius spartaus, efektyvaus ir profesionalaus sprendimų vykdymo kriterijus.
Tokius vertinimus visiškai patvirtina statistiniai realaus išieškojimo rodikliai. Vien per šių metų devynis mėnesius antstoliai išieškojo beveik 197 mln. litų skolų. Valstybės biudžetui per šį laikotarpį sugrąžinta 31,5 mln. litų, o privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims -165,4 mln. litų skolų.
Išieškojimo kokybės vidurkis t. y., kreditoriams sugrąžintos sumos santykis su neišieškota suma, užbaigose bylose 2005 metais pasiekė 32,5 proc. Tai reiškia, kad antstoliai kreditoriams padėjo susigrąžinti beveik trečdalį išieškomų skolų. Jeigu lygintume su 2002 metų rezultatais, dabartinis išieškojimo kokybės rodikliai pagerėjo maždaug pusketvirto karto, nes sprendimus vykdę tuometiniai teismo antstoliai išieškodavo tik 9,1 proc. skolų.
UIHJ duomenimis, antstoliai , kaip valstybės tarnautojai, Europoje šiuo metu sudaro mažumą ir nueina į antrąjį planą. Visos po Europos Sąjungos plėtros prisijungusios šalys, išskyrus Maltą, pasirinko privačių antstolių sistemą. Nežinomas nė vienas atvejis, kai valstybė, pasirinkusi privačius antstolius, būtų vėliau grįžusi prie valstybės tarnautojų statuso. Europos žmogaus teisių teismas daugiausia sprendimų dėl įsipareigojimų nevykdymo priverstinio teismo sprendimų vykdymo srityje yra paskelbęs prieš Italiją, kurioje antstoliai dar dirba kaip valstybės tarnautojai.
