37 metų Joniškio rajono gyventojui Stanislovui Jonaičiui paskirta 90 parų arešto bausmė, o 42 metų šiaulietis Gytis Milašauskas nuteistas 60 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Kadangi S. Jonaitis už trukdymą procesui ir vengimą atvykti į teismo posėdžius beveik 4 mėnesius buvo suimtas, jis laikomas atlikusiu bausmę ir buvo paleistas teismo salėje.
Abu teisiamieji pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą.
Tai pirmasis nuosprendis nesąžiningiems varžytynių dalyviams, nors galimai neteisėta tokių grupuočių veikla buvo pastebėta dar 2003 metais, kai po teismo antstolių reformos padaugėjo skolininkų turto pardavimų.
Apylinkės teismo nuosprendis įsiteisės, jeigu per 20 dienų nebus apskųstas apeliacine tvarka arba jeigu bus patvirtintas apeliacinės instancijos teisme. S. Jonaitis ir G. Milašauskas savo kaltės nepripažįsta. Jie teismui sakė tapę šmeižto bei susidorojimo aukomis, todėl prašė išteisinti. S. Jonaitis ir G. Milašauskas nuteisti už tai, kad 2004 metais nuo kovo 9 iki gegužės 31 dienos prieš areštuotų butų varžytynes keturiose Šiaulių antstolių kontorose, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai versdavo kitus varžytynių dalyvius perduoti jiems savo turtą. Panaudojant psichinę prievartą, iš keturių nukentėjusiųjų buvo reikalaujama nuo 100 iki 1000 litų piniginių sumų. S. Jonaitis ir G. Milašauskas grasindavo, kad, negavę reikalaujamos pinigų sumos, jie dirbtiniu būdu tyčia smarkiai pakels parduodamo buto kainą ir jo niekas negalės įsigyti.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo varžytynių dalyvių turto prievartavimo pradėtas 2004 metų balandžio 5 dieną, Šiaulių miesto apylinkės prokurorui Virginijui Kulikauskui panaikinus policijos pareigūnų nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą pagal nukentėjusios šiaulietės pareiškimą.
Prokuroro V. Kulikausko teigimu, tyrimo metu buvo nustatyti 5 nusikalstamų veikų epizodai, pagal kuriuos kaltinamas S. Jonaitis ir 2 epizodai dėl nusikalstamų G. Milašausko veikų.
Teismo posėdyje liudiję Šiaulių antstoliai patvirtino, kad beveik visos varžytynės, kuriose dalyvaudavo S. Jonaitis ir G. Milašauskas, skirdavosi nuo varžytynių be šių dalyvių.
Kai kuriais atvejais varžytynės buvo sužlugdytos pakėlus kainą iki neprotingai aukštos sumos. Tokiu būdu laimėję varžytynes šie asmenys vėliau turto neįsigydavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaina buvo keliama dirbtiniu būdu, siekiant sutrukdyti įsigyti turtą kitiems varžytynių dalyviams.
Kitais atvejais kaina po pradinio 5 proc. pakėlimo toliau beveik nebekildavo. Tai taip pat liudija, kad sąžiningoms varžytinėms būdavo trukdoma.
S. Jonaitis, kaip fizinis asmuo ir savo individualios įmonės „Aikė“ vardu, nekilnojamojo turto varžytynėse yra dalyvavęs po kelias dešimtis kartų, ne tik Šiaulių, bet ir Kauno, Panevėžio bei Telšių apskrityse. G. Milašauskas dažnai lankydavosi Šiaulių, Utenos, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskrityse rengtose varžytynėse.
Antstolių rūmų žiniomis, panašiais metodais veikiančių nuolatinių varžytynių dalyvių Lietuvoje yra ir daugiau. Tačiau jie jaučiasi nebaudžiami, nes nukentėjusieji paprastai linkę nutylėti apie patirtą spaudimą.
Todėl Antstolių rūmai ragina visus asmenis, kuriems teko susidurti su panašiais piktybiškų varžytynių dalyvių veiksmais, kreiptis į vietos policijos įstaigas. Patraukus baudžiamojon atsakomybėn agresyvius varžytynių dalyvius, būtų apginti ne tik sąžiningų pirkėjų, bet ir skolininkų bei kreditorių interesai. Areštuotas turtas būtų parduodamas už sąžiningo rungimosi būdu nustatytą, o ne užkulisinių susitarimų padiktuotą kainą.
Abu teisiamieji pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą.
Tai pirmasis nuosprendis nesąžiningiems varžytynių dalyviams, nors galimai neteisėta tokių grupuočių veikla buvo pastebėta dar 2003 metais, kai po teismo antstolių reformos padaugėjo skolininkų turto pardavimų.
Apylinkės teismo nuosprendis įsiteisės, jeigu per 20 dienų nebus apskųstas apeliacine tvarka arba jeigu bus patvirtintas apeliacinės instancijos teisme. S. Jonaitis ir G. Milašauskas savo kaltės nepripažįsta. Jie teismui sakė tapę šmeižto bei susidorojimo aukomis, todėl prašė išteisinti. S. Jonaitis ir G. Milašauskas nuteisti už tai, kad 2004 metais nuo kovo 9 iki gegužės 31 dienos prieš areštuotų butų varžytynes keturiose Šiaulių antstolių kontorose, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai versdavo kitus varžytynių dalyvius perduoti jiems savo turtą. Panaudojant psichinę prievartą, iš keturių nukentėjusiųjų buvo reikalaujama nuo 100 iki 1000 litų piniginių sumų. S. Jonaitis ir G. Milašauskas grasindavo, kad, negavę reikalaujamos pinigų sumos, jie dirbtiniu būdu tyčia smarkiai pakels parduodamo buto kainą ir jo niekas negalės įsigyti.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo varžytynių dalyvių turto prievartavimo pradėtas 2004 metų balandžio 5 dieną, Šiaulių miesto apylinkės prokurorui Virginijui Kulikauskui panaikinus policijos pareigūnų nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą pagal nukentėjusios šiaulietės pareiškimą.
Prokuroro V. Kulikausko teigimu, tyrimo metu buvo nustatyti 5 nusikalstamų veikų epizodai, pagal kuriuos kaltinamas S. Jonaitis ir 2 epizodai dėl nusikalstamų G. Milašausko veikų.
Teismo posėdyje liudiję Šiaulių antstoliai patvirtino, kad beveik visos varžytynės, kuriose dalyvaudavo S. Jonaitis ir G. Milašauskas, skirdavosi nuo varžytynių be šių dalyvių.
Kai kuriais atvejais varžytynės buvo sužlugdytos pakėlus kainą iki neprotingai aukštos sumos. Tokiu būdu laimėję varžytynes šie asmenys vėliau turto neįsigydavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaina buvo keliama dirbtiniu būdu, siekiant sutrukdyti įsigyti turtą kitiems varžytynių dalyviams.
Kitais atvejais kaina po pradinio 5 proc. pakėlimo toliau beveik nebekildavo. Tai taip pat liudija, kad sąžiningoms varžytinėms būdavo trukdoma.
S. Jonaitis, kaip fizinis asmuo ir savo individualios įmonės „Aikė“ vardu, nekilnojamojo turto varžytynėse yra dalyvavęs po kelias dešimtis kartų, ne tik Šiaulių, bet ir Kauno, Panevėžio bei Telšių apskrityse. G. Milašauskas dažnai lankydavosi Šiaulių, Utenos, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno apskrityse rengtose varžytynėse.
Antstolių rūmų žiniomis, panašiais metodais veikiančių nuolatinių varžytynių dalyvių Lietuvoje yra ir daugiau. Tačiau jie jaučiasi nebaudžiami, nes nukentėjusieji paprastai linkę nutylėti apie patirtą spaudimą.
Todėl Antstolių rūmai ragina visus asmenis, kuriems teko susidurti su panašiais piktybiškų varžytynių dalyvių veiksmais, kreiptis į vietos policijos įstaigas. Patraukus baudžiamojon atsakomybėn agresyvius varžytynių dalyvius, būtų apginti ne tik sąžiningų pirkėjų, bet ir skolininkų bei kreditorių interesai. Areštuotas turtas būtų parduodamas už sąžiningo rungimosi būdu nustatytą, o ne užkulisinių susitarimų padiktuotą kainą.
