Pirmuosius mokymo kursus, kaip veiksmingai tarpininkauti sprendžiant ginčus, ketvirtadienį baigia 24 šalies antstoliai.
Antstoliams kiekvieną dieną tenka atsidurti konfliktinėse situacijose, derinant išieškotojų ir skolininkų interesus. Šios specifinės profesijos atstovams reikia ne tik teisės ir ekonomikos žinių, bet ir puikių bendravimo įgūdžių. Tuo tarpu nė viena aukštoji šalies mokykla iki šiol nerengia teisininkų, kurie specializuotųsi dirbti sprendimų vykdymo procese. Todėl vienas iš svarbiausių LAR tikslų yra padėti antstoliams kelti kvalifikaciją, o kartu - ir šios profesijos prestižą bei siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo antstoliais.
Mediacijos kursų dalyviai įgyja teorinių žinių apie tarpasmeninius konfliktus, susipažįsta su įvairiais tarpasmeninių ginčų sprendimo būdais, aiškinasi mediacijos principus, teisinį reglamentavimą, eigą ir atskirus etapus, taip pat formuoja praktinius mediatoriaus įgūdžius bei turi galimybę juos išbandyti inscenizuotose konfliktų sprendimo situacijose.
Mediacija, kaip konstruktyvaus ginčų reguliavimo procedūra, gali būti taikoma teismuose, versle, mokyklose, mokslo institucijose, organizacijose. Toks ginčų sureguliavimo metodas jau gana populiarus užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje dar yra naujovė.
Kol kas neturime modernaus įstatymo, kuris būtų tiesiogiai skirtas mediacijai. Tačiau priėmus naująjį Civilinį kodeksą bei Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksus, pradėjo formuotis palankios juridinės sąlygos mediacijai.
Apie mediacijos taikymo galimybes antstoliams pasakoja VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros doktorantas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alfredas Laurinavičius bei VU Teisės fakulteto dėstytojas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjas Rimantas Simaitis.
R. Simaičio teigimu, mediacija nėra panacėja ir ne visais atvejais tinka taikyti. Tačiau, kai yra palankios sąlygos ir profesionaliai naudojami mediatoriaus įgūdžiai, pasiekti rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius. Konstruktyviausias mediacijos rezultatas yra šalių bendradarbiavimas, kai abi šalys pradeda spręsti problemą derindamos interesus ir gauna tai, ko joms iš tiesų reikėjo - tai yra, kai abi jaučiasi laimėjusios.
„Didelis antstolių susidomėjimas mediacijos mokymais liudija, kad jie nori spręsti problemas žmoniškai, paisydami tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų. Mokymų metu įgyta patirtis ir įgūdžiai jiems padės tai daryti dar veiksmingiau“,- teigia R. Simaitis.
Visiems kursų dalyviams bus įteikti specialūs pažymėjimai.
Antstoliams kiekvieną dieną tenka atsidurti konfliktinėse situacijose, derinant išieškotojų ir skolininkų interesus. Šios specifinės profesijos atstovams reikia ne tik teisės ir ekonomikos žinių, bet ir puikių bendravimo įgūdžių. Tuo tarpu nė viena aukštoji šalies mokykla iki šiol nerengia teisininkų, kurie specializuotųsi dirbti sprendimų vykdymo procese. Todėl vienas iš svarbiausių LAR tikslų yra padėti antstoliams kelti kvalifikaciją, o kartu - ir šios profesijos prestižą bei siekti didesnio visuomenės pasitikėjimo antstoliais.
Mediacijos kursų dalyviai įgyja teorinių žinių apie tarpasmeninius konfliktus, susipažįsta su įvairiais tarpasmeninių ginčų sprendimo būdais, aiškinasi mediacijos principus, teisinį reglamentavimą, eigą ir atskirus etapus, taip pat formuoja praktinius mediatoriaus įgūdžius bei turi galimybę juos išbandyti inscenizuotose konfliktų sprendimo situacijose.
Mediacija, kaip konstruktyvaus ginčų reguliavimo procedūra, gali būti taikoma teismuose, versle, mokyklose, mokslo institucijose, organizacijose. Toks ginčų sureguliavimo metodas jau gana populiarus užsienio šalyse, tačiau Lietuvoje dar yra naujovė.
Kol kas neturime modernaus įstatymo, kuris būtų tiesiogiai skirtas mediacijai. Tačiau priėmus naująjį Civilinį kodeksą bei Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksus, pradėjo formuotis palankios juridinės sąlygos mediacijai.
Apie mediacijos taikymo galimybes antstoliams pasakoja VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros doktorantas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alfredas Laurinavičius bei VU Teisės fakulteto dėstytojas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėjas Rimantas Simaitis.
R. Simaičio teigimu, mediacija nėra panacėja ir ne visais atvejais tinka taikyti. Tačiau, kai yra palankios sąlygos ir profesionaliai naudojami mediatoriaus įgūdžiai, pasiekti rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius. Konstruktyviausias mediacijos rezultatas yra šalių bendradarbiavimas, kai abi šalys pradeda spręsti problemą derindamos interesus ir gauna tai, ko joms iš tiesų reikėjo - tai yra, kai abi jaučiasi laimėjusios.
„Didelis antstolių susidomėjimas mediacijos mokymais liudija, kad jie nori spręsti problemas žmoniškai, paisydami tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų. Mokymų metu įgyta patirtis ir įgūdžiai jiems padės tai daryti dar veiksmingiau“,- teigia R. Simaitis.
Visiems kursų dalyviams bus įteikti specialūs pažymėjimai.
