„Audito kompanija atliko unikalų, sudėtingą ir labai prasmingą darbą. Toks tyrimas Lietuvoje neturi analogų, nes iki šiol jokie valstybės nustatyti ar reguliuojami teisininkų darbo įkainiai nebuvo siejami su darbo sąnaudomis“,- pabrėžia LAR prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
I. Karalienės teigimu, tyrimas unikalus ir tuo, kad antstolių veikla ypač sudėtinga, o jos sąnaudos yra palyginti didelės dėl neišvengiamų turto vertinimo, saugojimo, pervežimo, taip pat pašto ir bankų paslaugų. Todėl vertinti antstolių pajamų ir darbo sąnaudų pagrįstumą galima tik sistemiškai siejant daugelį kriterijų.
Reprezentatyvią antstolių veiklos analizę bendrovės E&Y konsultantai atliko remdamiesi septynių skirtingų antstolių kontorų (įsikūrusių Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Šiauliuose ir Molėtuose) bei LAR pateiktais duomenimis. Antstolių veiklą ekspertai vertino pagal pajamų-sąnaudų analizės metodiką, kuri paremta veiklomis pagrįstos sąnaudų apskaitos principais.
Specialistai nustatė, kad antstolių pajamų paskirstymas pagal įkainių struktūrą neatitinka sąnaudų struktūros. Tai yra, antstolių kontoros gaunamos pajamos ne visais atvejais padengia sprendimų vykdymo sąnaudas (1 pav. veiklos analizės santraukoje). Todėl dalis iš anksto neprognozuojamų, kintamų bylų vykdymo sąnaudų dengiama iš antstolio atlyginimo.
Tyrimo duomenimis, brangiausiai antstolių kontorų klientams „kainuoja“ tos veiklos, kurioms vykdyti daugiausiai laiko skiria antstolis. Taip yra todėl, kad antstolio darbo laikas vertinamas brangiausiai. Anot I. Karalienės, tai visiškai suprantama, nes antstolio kvalifikacijai keliami didžiausi reikalavimai ir būtent jam tenka didžiausia atsakomybė.
Ekspertų skaičiavimais, pradedant vykdyti naują bylą, tik apie 20 proc. jos vykdymo sąnaudų gali būti iš anksto numatytos ir nepriklausyti nuo vykdymo eigos. Todėl antstoliams tenka pakankamai didelė rizika, kad bylų vykdymo sąnaudos gali būti nepadengtos.
Sąnaudų ir pajamų žirklės atskirų kategorijų bylose lemia tai, kad didelė dalis bylų antstolių kontoroms yra nuostolingos (4 pav. veiklos analizės santraukoje). Beveik 82 proc. nepadengtų vykdymo sąnaudų lieka bylose dėl alimentų išieškojimo, beveik 8 proc. - dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
„Tikimės, kad po šių išvadų sumažės nepagrįstų priekaištų antstoliams, nes mūsų kritikai nebesuplaks į vieną dviejų visiškai skirtingų buhalterinių kategorijų - antstolio atlyginimo ir antstolio kontoros pajamų“,- sako I. Karalienė.
Antstolio darbo užmokestis, t. y., pajamos, kurias jis gali panaudoti asmeniniais tikslais, yra skirtumas tarp antstolio kontoros gaunamų pajamų ir sąnaudų (tai antstolio padėjėjų, kitų darbuotojų darbo užmokestis, patalpų nuoma ir pan.). Antstolis moka valstybei 18 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį nuo visų kontoros pajamų. Be to, pasirinktinai mokamas 15 proc. arba 33 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis (GPM). Mažesnio dydžio GPM skaičiuojamas nuo visų kontoros pajamų, didesnio - nuo pajamų dalies, likusios atėmus leidžiamas darbo sąnaudas (pašto, transporto išlaidos ir kt.).
Antstolių veiklos analizė buvo atliekama dar galiojant senajai Sprendimų vykdymo instrukcijai, kurią nuo 2005 metų lapkričio 4 dienos pakeitė nauja, sumažinusi antstolių darbo įkainius mažų skolų (iki 200 litų) išieškojimo bylose.
Analizės išvadose konstatuojama, kad didžiausią bylų dalį sudaro būtent bylos dėl sumų iki 200 litų išieškojimo, o didžiausia antstolių darbo apimtis tenka byloms dėl piniginių sumų išieškojimo valstybės biudžeto naudai.
Taigi, pakeitusi mažų skolų išieškojimo įkainius, naujoji instrukcija iš esmės keičia ir antstolių pajamų struktūrą. Tačiau pasikeitimai nemažina antstolių veiklos analizės aktualumo, nes sprendimų vykdymo išlaidų susiejimas su faktinėmis sąnaudomis bus mokslinis pagrindas racionaliems antstolių veiklos pertvarkymams ateityje.
Šiame tyrimo etape ekspertai konkrečių įkainių dydžių net ir nevertino - jie tik išskaidė struktūrines įkainių dalis ir susiejo jas su antstolių darbo sąnaudomis. Specialistai parengė sisteminę tokių įkainių „skaičiuoklę“ - antstolių darbo sąnaudų apskaitos ir paslaugų įkainių nustatymo metodiką, pagal kurią jau galima formuoti ekonomiškai pagrįstus sprendimų vykdymo įkainius.
Pagrįstų įkainių nustatymo metodikai įdiegti, ekspertų požiūriu, reikia dar 4-4,5 mėnesių. Per šį terminą Teisingumo ministerijoje sudaryta darbo grupė Sprendimų vykdymo instrukcijai rengti turėtų suformuluoti detalų skaičiuojamų įkainių sąrašą. Antstolių rūmams tektų atlikti skaičiavimus antstolių kontorose ir surinkti faktinius duomenis, kiek darbo laiko ir kokių sąnaudų sudaro kiekvieną nustatomą įkainį. Parengus naujus įkainius, būtų analizuojamas jų poveikis praktikoje ir tik įvertinus šios analizės rezultatus būtų priimamas teisės aktas dėl naujų įkainių dydžio patvirtinimo.
„Būsimųjų įkainių struktūros modelį pasirinkome iš trijų siūlytų variantų. Pasirinkimą nulėmė tai, kad tokia įkainių struktūra turės didžiausią įtaką gerinant sprendimų vykdymo efektyvumą ir kokybę. Pasirinkta metodika taip pat leidžia geriausiai susieti antstolių darbo įkainius su sąnaudomis, nors įdiegti šią metodiką bus palyginti sudėtinga“, - teigia I. Karalienė.
Remiantis pasirinkta metodika, dabartiniai trijų sudėtinių dalių antstolių darbo įkainiai (administravimo mokestis + faktinės išlaidos + antstolio atlyginimas) ateityje bus keičiami dviejų sudėtinių dalių (faktinės išlaidos + sėkmės mokestis) įkainiais (6 psl. schema alternatyvų analizės santraukoje).
Ekspertų vertinimu, tokio dviejų dalių įkainio taikymas supaprastintų įkainio struktūrą ir užtikrintų galimybę mokėti tik už atliekamus darbus, o tai turėtų skatinti ekonomiškai pagrįstą proceso dalyvių (išieškotojų bei skolininkų) elgesį. Naujos įkainio proporcijos mažina antstolio atlyginimo (sėkmės mokesčio) dalį, tačiau didina faktinių išlaidų tarifus, kurie būtų nustatomi už antstolio kontoroje atliekamus bylos administravimo veiksmus. Galimą maksimalų administravimo veiksmų skaičių specialistai rekomenduoja riboti teisinėmis-administracinėmis priemonėmis, kurios būtų nustatomos pagal bylos pobūdį (išieškotinos sumos dydį, vykdomosios bylos tipą ir pan.).
Ekspertai nubraižė principinę faktinių išlaidų ir sėkmės mokesčio taikymo schemą, kurioje matyti, kokiu būdu ir kieno lėšomis skolos problema būtų sprendžiama iki bylos vykdymo pabaigos (8 psl. schema alternatyvų analizės santraukoje).
„Solidi atlikto ir dar laukiančio darbo apimtis pereinant prie ekonomiškai pagrįstų įkainių yra geriausias įrodymas, kad iš esmės racionalių įkainių neįmanoma sugalvoti greitai ir paprastai. Būtent todėl manome, kad praėjusių metų spalio pabaigoje patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija, nustatanti mažesnius antstolių darbo įkainius už išieškomas nedideles skolas, netrukus vėl turės būti keičiama“,- sako I. Karalienė.
Beje, sprendimų vykdymo kaštus jau koreguoja pats gyvenimas. Teisingumo ministerijai nuo 5 iki 3 litų sumažinus įkainius už pažymas apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo, daugeliui antstolių klientų šios pažymos vėl kainuoja tiek pat, kiek anksčiau - 7 litus, nes pabrango banko paslauga. Nuo 2005 metų gruodžio 1 dienos bankas „NORD/LB Lietuva“ ankstesnį 2 litų įkainį už grynųjų pinigų įnešimą į kito asmens ar kito ūkio subjekto sąskaitą padidino iki 4 litų. Tad mokėdamas 3 litų įmoką antstoliui, klientas dar 4 litus turi sumokėti bankui.
Anot I. Karalienės, reprezentatyvaus tyrimo išvados reikšmingos ne tik planuojant racionalius sprendimų vykdymo pertvarkymus, bet ir perkeliant į kokybiškai aukštesnį lygį viešas diskusijas apie antstolių darbo įkainių dydžius, kurioms iki šiol labiausiai stigo būtent ekonominių argumentų.
LAR prezidiumo pirmininkės žodžiais, analizės ataskaitoje pateikiama aiški sprendimų vykdymo kaštų sandara taip pat patvirtina, kad teisinga Antstolių rūmų nuostata laikytis paslaugos koncentruotumo principo. Apie 20 proc. bylos vykdymo išlaidų sudaro administravimo mokestis, kuris imamas už bylos registravimą, įvedimą į sąvadą, saugojimą archyve bei kitus veiksmus. Todėl sprendimų vykdymo proceso dalyviams yra naudingiau, kai vykdymo priemonės neskaidomos ir visus veiksmus nuo pradžios iki galo atlieka tas pats antstolis.
Jeigu, negalėdamas išieškoti skolos, antstolis vardan geresnių statistinių rodiklių nedelsdamas grąžintų išieškotojui vykdomąją bylą su turto neradimo aktu, tai, pasikeitus aplinkybėms, išieškotojui tektų iš naujo kreiptis į antstolį ir vėl mokėti bylos vykdymo išlaidas. Didelę dalį bylų formaliais pagrindais užbaigdavo iki reformos veikę teismo antstoliai. Dabar antstoliai nesistengia tokiu būdu gerinti statistinių bylų užbaigimo rodiklių ir seka skolininkų turtinę padėtį, kad, atsiradus galimybei, išieškotojams grąžintų pinigus.
Kaip pabrėžia I. Karalienė, labai svarbu, kad antstoliai būtų suinteresuoti dirbti efektyviai ir sąžiningai, tačiau nuo pat reformos pradžios iki šiol antstolių veiklos reguliavimui stinga stabilumo. Per trejetą metų antstolių darbo įkainiai buvo keičiami jau keletą kartų. Tuo tarpu jų veiklos sąnaudos visą laiką didėjo, nes šalyje augo minimalus ir realus darbo užmokestis, kilo paslaugų kainos.
Kas atsitinka, kai antstolio atlyginimas neužtikrina jo atsakomybės šeimininkaujant svetimose sąskaitose, liudija skaudžios Estijos pamokos. Dėl sąmoningai darytų pažeidimų du antstoliai jau yra nuteisti ir nubausti, o milijoną kronų pavogusio antstolio byla nuo 2002 metų tiriama iki šiol. Žalos nukentėjusiam asmeniui niekas neatlygino. Gelbėdama sprendimų vykdymo sistemą, kuri daugelį antstolių jau atvedė iki bankroto, Estija nuo 2006 metų pradžios antstolių atlyginimą didina maždaug 5 kartus, kad privačių antstolių uždarbis susilygintų su notarų.
I. Karalienės teigimu, tyrimas unikalus ir tuo, kad antstolių veikla ypač sudėtinga, o jos sąnaudos yra palyginti didelės dėl neišvengiamų turto vertinimo, saugojimo, pervežimo, taip pat pašto ir bankų paslaugų. Todėl vertinti antstolių pajamų ir darbo sąnaudų pagrįstumą galima tik sistemiškai siejant daugelį kriterijų.
Reprezentatyvią antstolių veiklos analizę bendrovės E&Y konsultantai atliko remdamiesi septynių skirtingų antstolių kontorų (įsikūrusių Vilniuje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje, Prienuose, Šiauliuose ir Molėtuose) bei LAR pateiktais duomenimis. Antstolių veiklą ekspertai vertino pagal pajamų-sąnaudų analizės metodiką, kuri paremta veiklomis pagrįstos sąnaudų apskaitos principais.
Specialistai nustatė, kad antstolių pajamų paskirstymas pagal įkainių struktūrą neatitinka sąnaudų struktūros. Tai yra, antstolių kontoros gaunamos pajamos ne visais atvejais padengia sprendimų vykdymo sąnaudas (1 pav. veiklos analizės santraukoje). Todėl dalis iš anksto neprognozuojamų, kintamų bylų vykdymo sąnaudų dengiama iš antstolio atlyginimo.
Tyrimo duomenimis, brangiausiai antstolių kontorų klientams „kainuoja“ tos veiklos, kurioms vykdyti daugiausiai laiko skiria antstolis. Taip yra todėl, kad antstolio darbo laikas vertinamas brangiausiai. Anot I. Karalienės, tai visiškai suprantama, nes antstolio kvalifikacijai keliami didžiausi reikalavimai ir būtent jam tenka didžiausia atsakomybė.
Ekspertų skaičiavimais, pradedant vykdyti naują bylą, tik apie 20 proc. jos vykdymo sąnaudų gali būti iš anksto numatytos ir nepriklausyti nuo vykdymo eigos. Todėl antstoliams tenka pakankamai didelė rizika, kad bylų vykdymo sąnaudos gali būti nepadengtos.
Sąnaudų ir pajamų žirklės atskirų kategorijų bylose lemia tai, kad didelė dalis bylų antstolių kontoroms yra nuostolingos (4 pav. veiklos analizės santraukoje). Beveik 82 proc. nepadengtų vykdymo sąnaudų lieka bylose dėl alimentų išieškojimo, beveik 8 proc. - dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
„Tikimės, kad po šių išvadų sumažės nepagrįstų priekaištų antstoliams, nes mūsų kritikai nebesuplaks į vieną dviejų visiškai skirtingų buhalterinių kategorijų - antstolio atlyginimo ir antstolio kontoros pajamų“,- sako I. Karalienė.
Antstolio darbo užmokestis, t. y., pajamos, kurias jis gali panaudoti asmeniniais tikslais, yra skirtumas tarp antstolio kontoros gaunamų pajamų ir sąnaudų (tai antstolio padėjėjų, kitų darbuotojų darbo užmokestis, patalpų nuoma ir pan.). Antstolis moka valstybei 18 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį nuo visų kontoros pajamų. Be to, pasirinktinai mokamas 15 proc. arba 33 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestis (GPM). Mažesnio dydžio GPM skaičiuojamas nuo visų kontoros pajamų, didesnio - nuo pajamų dalies, likusios atėmus leidžiamas darbo sąnaudas (pašto, transporto išlaidos ir kt.).
Antstolių veiklos analizė buvo atliekama dar galiojant senajai Sprendimų vykdymo instrukcijai, kurią nuo 2005 metų lapkričio 4 dienos pakeitė nauja, sumažinusi antstolių darbo įkainius mažų skolų (iki 200 litų) išieškojimo bylose.
Analizės išvadose konstatuojama, kad didžiausią bylų dalį sudaro būtent bylos dėl sumų iki 200 litų išieškojimo, o didžiausia antstolių darbo apimtis tenka byloms dėl piniginių sumų išieškojimo valstybės biudžeto naudai.
Taigi, pakeitusi mažų skolų išieškojimo įkainius, naujoji instrukcija iš esmės keičia ir antstolių pajamų struktūrą. Tačiau pasikeitimai nemažina antstolių veiklos analizės aktualumo, nes sprendimų vykdymo išlaidų susiejimas su faktinėmis sąnaudomis bus mokslinis pagrindas racionaliems antstolių veiklos pertvarkymams ateityje.
Šiame tyrimo etape ekspertai konkrečių įkainių dydžių net ir nevertino - jie tik išskaidė struktūrines įkainių dalis ir susiejo jas su antstolių darbo sąnaudomis. Specialistai parengė sisteminę tokių įkainių „skaičiuoklę“ - antstolių darbo sąnaudų apskaitos ir paslaugų įkainių nustatymo metodiką, pagal kurią jau galima formuoti ekonomiškai pagrįstus sprendimų vykdymo įkainius.
Pagrįstų įkainių nustatymo metodikai įdiegti, ekspertų požiūriu, reikia dar 4-4,5 mėnesių. Per šį terminą Teisingumo ministerijoje sudaryta darbo grupė Sprendimų vykdymo instrukcijai rengti turėtų suformuluoti detalų skaičiuojamų įkainių sąrašą. Antstolių rūmams tektų atlikti skaičiavimus antstolių kontorose ir surinkti faktinius duomenis, kiek darbo laiko ir kokių sąnaudų sudaro kiekvieną nustatomą įkainį. Parengus naujus įkainius, būtų analizuojamas jų poveikis praktikoje ir tik įvertinus šios analizės rezultatus būtų priimamas teisės aktas dėl naujų įkainių dydžio patvirtinimo.
„Būsimųjų įkainių struktūros modelį pasirinkome iš trijų siūlytų variantų. Pasirinkimą nulėmė tai, kad tokia įkainių struktūra turės didžiausią įtaką gerinant sprendimų vykdymo efektyvumą ir kokybę. Pasirinkta metodika taip pat leidžia geriausiai susieti antstolių darbo įkainius su sąnaudomis, nors įdiegti šią metodiką bus palyginti sudėtinga“, - teigia I. Karalienė.
Remiantis pasirinkta metodika, dabartiniai trijų sudėtinių dalių antstolių darbo įkainiai (administravimo mokestis + faktinės išlaidos + antstolio atlyginimas) ateityje bus keičiami dviejų sudėtinių dalių (faktinės išlaidos + sėkmės mokestis) įkainiais (6 psl. schema alternatyvų analizės santraukoje).
Ekspertų vertinimu, tokio dviejų dalių įkainio taikymas supaprastintų įkainio struktūrą ir užtikrintų galimybę mokėti tik už atliekamus darbus, o tai turėtų skatinti ekonomiškai pagrįstą proceso dalyvių (išieškotojų bei skolininkų) elgesį. Naujos įkainio proporcijos mažina antstolio atlyginimo (sėkmės mokesčio) dalį, tačiau didina faktinių išlaidų tarifus, kurie būtų nustatomi už antstolio kontoroje atliekamus bylos administravimo veiksmus. Galimą maksimalų administravimo veiksmų skaičių specialistai rekomenduoja riboti teisinėmis-administracinėmis priemonėmis, kurios būtų nustatomos pagal bylos pobūdį (išieškotinos sumos dydį, vykdomosios bylos tipą ir pan.).
Ekspertai nubraižė principinę faktinių išlaidų ir sėkmės mokesčio taikymo schemą, kurioje matyti, kokiu būdu ir kieno lėšomis skolos problema būtų sprendžiama iki bylos vykdymo pabaigos (8 psl. schema alternatyvų analizės santraukoje).
„Solidi atlikto ir dar laukiančio darbo apimtis pereinant prie ekonomiškai pagrįstų įkainių yra geriausias įrodymas, kad iš esmės racionalių įkainių neįmanoma sugalvoti greitai ir paprastai. Būtent todėl manome, kad praėjusių metų spalio pabaigoje patvirtinta nauja Sprendimų vykdymo instrukcija, nustatanti mažesnius antstolių darbo įkainius už išieškomas nedideles skolas, netrukus vėl turės būti keičiama“,- sako I. Karalienė.
Beje, sprendimų vykdymo kaštus jau koreguoja pats gyvenimas. Teisingumo ministerijai nuo 5 iki 3 litų sumažinus įkainius už pažymas apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo, daugeliui antstolių klientų šios pažymos vėl kainuoja tiek pat, kiek anksčiau - 7 litus, nes pabrango banko paslauga. Nuo 2005 metų gruodžio 1 dienos bankas „NORD/LB Lietuva“ ankstesnį 2 litų įkainį už grynųjų pinigų įnešimą į kito asmens ar kito ūkio subjekto sąskaitą padidino iki 4 litų. Tad mokėdamas 3 litų įmoką antstoliui, klientas dar 4 litus turi sumokėti bankui.
Anot I. Karalienės, reprezentatyvaus tyrimo išvados reikšmingos ne tik planuojant racionalius sprendimų vykdymo pertvarkymus, bet ir perkeliant į kokybiškai aukštesnį lygį viešas diskusijas apie antstolių darbo įkainių dydžius, kurioms iki šiol labiausiai stigo būtent ekonominių argumentų.
LAR prezidiumo pirmininkės žodžiais, analizės ataskaitoje pateikiama aiški sprendimų vykdymo kaštų sandara taip pat patvirtina, kad teisinga Antstolių rūmų nuostata laikytis paslaugos koncentruotumo principo. Apie 20 proc. bylos vykdymo išlaidų sudaro administravimo mokestis, kuris imamas už bylos registravimą, įvedimą į sąvadą, saugojimą archyve bei kitus veiksmus. Todėl sprendimų vykdymo proceso dalyviams yra naudingiau, kai vykdymo priemonės neskaidomos ir visus veiksmus nuo pradžios iki galo atlieka tas pats antstolis.
Jeigu, negalėdamas išieškoti skolos, antstolis vardan geresnių statistinių rodiklių nedelsdamas grąžintų išieškotojui vykdomąją bylą su turto neradimo aktu, tai, pasikeitus aplinkybėms, išieškotojui tektų iš naujo kreiptis į antstolį ir vėl mokėti bylos vykdymo išlaidas. Didelę dalį bylų formaliais pagrindais užbaigdavo iki reformos veikę teismo antstoliai. Dabar antstoliai nesistengia tokiu būdu gerinti statistinių bylų užbaigimo rodiklių ir seka skolininkų turtinę padėtį, kad, atsiradus galimybei, išieškotojams grąžintų pinigus.
Kaip pabrėžia I. Karalienė, labai svarbu, kad antstoliai būtų suinteresuoti dirbti efektyviai ir sąžiningai, tačiau nuo pat reformos pradžios iki šiol antstolių veiklos reguliavimui stinga stabilumo. Per trejetą metų antstolių darbo įkainiai buvo keičiami jau keletą kartų. Tuo tarpu jų veiklos sąnaudos visą laiką didėjo, nes šalyje augo minimalus ir realus darbo užmokestis, kilo paslaugų kainos.
Kas atsitinka, kai antstolio atlyginimas neužtikrina jo atsakomybės šeimininkaujant svetimose sąskaitose, liudija skaudžios Estijos pamokos. Dėl sąmoningai darytų pažeidimų du antstoliai jau yra nuteisti ir nubausti, o milijoną kronų pavogusio antstolio byla nuo 2002 metų tiriama iki šiol. Žalos nukentėjusiam asmeniui niekas neatlygino. Gelbėdama sprendimų vykdymo sistemą, kuri daugelį antstolių jau atvedė iki bankroto, Estija nuo 2006 metų pradžios antstolių atlyginimą didina maždaug 5 kartus, kad privačių antstolių uždarbis susilygintų su notarų.
