Reformos privalumus šiandien geriausiai jaučia kreditoriai, atgaunantys beveik trečdalį išieškomų skolų ir valstybė, kasmet sutaupanti beveik 10 mln. biudžeto lėšų. Tokios sumos anksčiau būdavo skiriamos teismo antstolių veiklai finansuoti.
Specialistai pabrėžia, kad tik veiksmingas sprendimų vykdymas leidžia veikti visai valstybės teisingumo sistemai. Teismo antstolių laikais ji smarkiai šlubavo, nes įvykdyto teismo sprendimo sulaukdavo tik kas dvidešimtas išieškotojas.
Antstolių sistemos reformą nulėmusios priežastys ir pasiekti rezultatai buvo aptarti Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete (TF) vykusiame seminare-diskusijoje " Antstolių sistemos reforma: sėkmė ar nesėkmė“ .
Savo požiūrį seminaro dalyviams pareikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr.Vytautas Nekrošius, teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė antstolė Aušra Lepeškaitė bei Apeliacinio teismo teisėjas Vygintas Višinskis.
Kaip priminė teisingumo ministerijos valstybės sekretorius P. Koverovas, iki reformos Lietuvoje iš viso buvo 54 teismo antstolių kontoros prie apylinkių teismų, kuriose iš viso dirbo 338 teismo antstoliai ir 45 tarnautojai. Dabar sprendimus be valstybės finansinės paramos vykdo 125 privatūs antstoliai, pasitelkdami padėjėjus ir kitus kontorų darbuotojus.
Pasak P. Koverovo, didelis antstolių sistemos reformos pliusas yra „liberalesnis institucinis antstolių veiklos reglamentavimas“, lyginant su anksčiau reformuota notarų sistema. Notarų klientai vis dar skundžiasi, jog tenka laukti eilėse, antstolių kontorose šios problemos nėra. „Antstolių kontorose dirba padėjėjai, turintys dalį procesinių teisių. Antstoliai, turi laisvas rankas organizuoti darbą taip, kad patenkintų rinkos poreikius“,- lygino P. Koverovas.
Pareigūno teigimu, pagerėjusią skolų nemokėjimo prevenciją geriausiai iliustruoja pasikeitęs viešojo transporto „zuikių“ elgesys. Jeigu iki reformos pradžios tik 20 proc. be bilietų važiavusių keleivių geranoriškai mokėdavo baudas, o teismo antstoliai išieškodavo apie 6-7 proc. tokių baudų, tai dabar net 80 proc. pažeidėjų patys moka baudas, o dar apie 12 proc. šių baudų išieško privatūs antstoliai. „Matome, kad baudų surinkimas padidėjo nuo 27 iki 92 proc. Tai akivaizdi nauda tiek valstybei, tiek įmonėms, kurios teikia šias paslaugas“,- teigė TM valstybės sekretorius.
Kaip teigė LAR prezidiumo narė A. Lepeškaitė, nesąžiningiems skolininkams antstolių reforma yra „totali nesėkmė“, kadangi skolų išieškojimo efektyvumas išaugo ne procentais, bet kartais, tad skolininkams atėjo tikrai sunkūs laikai. Be to, ir už antstolių darbą tenka susimokėti, o brangiausiai moka tie, kurie visiškai nesidomi skolos išieškojimu ir stengiasi pasitelkdami “stručio taktiką” išvengti skolų ir baudų mokėjimo.
„Labai retai, tačiau pasitaiko ir sąmoningų skolininkų. Didžiausią komplimentą apie savo darbą man teko išgirsti iš vieno skolininko, kuris po to, kai iš jo buvo išieškota skola, atėjo į mūsų kontorą su vykdomuoju raštu jo paties naudai ir pareiškė: “Jūs taip gerai ir greitai išieškojote skolą iš manęs, tai dabar išieškokite ir iš mano skolininkų. Galiu pasakyti, jog jam neteko nusivilti“, - kalbėjo A. Lepeškaitė.
LAR prezidiumo narė antstolė A.Lepeškaitė teigė savo praktikoje pastebinti, kaip veikia savotiška skolininkų skaičiaus taisyklė - kuo geriau dirba antstoliai, tuo labiau mažėja skolininkų skaičius, ir atvirkščiai. Šios taisyklės teisingumu jau įsitikino mažesniuose miesteliuose dirbantys antstoliai, teko girdėti, jog kai kur naujai pateikiamų vykdyti vykdomųjų dokumentų srautas sumažėjo beveik trečdaliu.
Tačiau VU TF dekanas V. Nekročius bei TM valstybės sekretorius P. Koverovas pripažino, jog sprendimų vykdymui šiandien tebetrukdo visuomenės mentaliteto problemos. Kai skolininkai pajuto, kad po reformos antstoliai pradėjo išieškoti net ir seniai užmirštas skolas, atsirado savotiškas „visuomenės informavimo paradoksas“ - padedama žiniasklaidos, visuomenė sukūrė „nuskriaustąjį“ skolininką ir pradėjo ginti tik jo teises, užmiršdama kitą šalį - kreditorių. Man labai gaila, kad politikai tokiam visuomenės nuomonės spaudimui dažnai pasiduoda, pabrėžė V. Nekrošius.
LAR prezidiumo narė A. Lepeškaitė atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į tai, dažnas Sprendimų vykdymo instrukcijos keitimas trukdo antstoliams planuoti investicijas į veiklos kokybės gerinimą ir sukuria tam tikrą netikrumo jausmą. Jeigu dėl šios priežasties antstolių darbo efektyvumas sumažėtų, tai gali pajusti ir visuomenė, nes stringant skolų išieškojimui susidarantis didelis lėšų trūkumas ilgainiui tampa stabdžiu bet kurios įmonės veiklai ir paslaugų kokybės gerinimui.
Vienas iš antstolių reformos autorių, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Višinskis perspėjo, kad tuo atveju, jeigu antstoliai nebegalės pakankamai uždirbti, nebeliks ir pagrindinio jų efektyvaus darbo variklio.
Kaip teigė V. Višinskis, stebint reformos eigą, jam kelia susirūpinimą ne tik visuomenės narių, bet ir kai kurių antstolių mentalitetas, nes dar ne visi antstoliai stengiasi laikytis aukštų profesinių reikalavimų.
Tačiau TM valstybės sekretorius P. Koverovas pripažino, kad nei antstolių drausmės bylomis, nei jokia kita „lazda“ mentaliteto nepakeisime - tai pakeisti gali tik laikas. Antstolių elgesys taps nepriekaištingas tik tada, kai antstoliai patys labiau gerbs savo darbą, jausis prestižinės profesijos atstovais.
Kartu pareigūnas taip pat akcentavo, jog tik reformavus antstolių sistemą buvo įtvirtinta asmeninė antstolių atsakomybė už proceso dalyviams padarytą žalą. „Teismo antstoliai tokios atsakomybės neturėjo, todėl dar ir šiandien iš valstybės biudžeto tebėra atlyginama žala, padaryta buvusių teismo antstolių neteisėtais veiksmais“,- sakė P. Koverovas.
Antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, ir kuri viršija tūkstantį litų, draudžiama privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, ne mažesne kaip 200 tūkst. litų suma vienam draudiminiam įvykiui.
Specialistai pabrėžia, kad tik veiksmingas sprendimų vykdymas leidžia veikti visai valstybės teisingumo sistemai. Teismo antstolių laikais ji smarkiai šlubavo, nes įvykdyto teismo sprendimo sulaukdavo tik kas dvidešimtas išieškotojas.
Antstolių sistemos reformą nulėmusios priežastys ir pasiekti rezultatai buvo aptarti Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete (TF) vykusiame seminare-diskusijoje " Antstolių sistemos reforma: sėkmė ar nesėkmė“ .
Savo požiūrį seminaro dalyviams pareikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr.Vytautas Nekrošius, teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė antstolė Aušra Lepeškaitė bei Apeliacinio teismo teisėjas Vygintas Višinskis.
Kaip priminė teisingumo ministerijos valstybės sekretorius P. Koverovas, iki reformos Lietuvoje iš viso buvo 54 teismo antstolių kontoros prie apylinkių teismų, kuriose iš viso dirbo 338 teismo antstoliai ir 45 tarnautojai. Dabar sprendimus be valstybės finansinės paramos vykdo 125 privatūs antstoliai, pasitelkdami padėjėjus ir kitus kontorų darbuotojus.
Pasak P. Koverovo, didelis antstolių sistemos reformos pliusas yra „liberalesnis institucinis antstolių veiklos reglamentavimas“, lyginant su anksčiau reformuota notarų sistema. Notarų klientai vis dar skundžiasi, jog tenka laukti eilėse, antstolių kontorose šios problemos nėra. „Antstolių kontorose dirba padėjėjai, turintys dalį procesinių teisių. Antstoliai, turi laisvas rankas organizuoti darbą taip, kad patenkintų rinkos poreikius“,- lygino P. Koverovas.
Pareigūno teigimu, pagerėjusią skolų nemokėjimo prevenciją geriausiai iliustruoja pasikeitęs viešojo transporto „zuikių“ elgesys. Jeigu iki reformos pradžios tik 20 proc. be bilietų važiavusių keleivių geranoriškai mokėdavo baudas, o teismo antstoliai išieškodavo apie 6-7 proc. tokių baudų, tai dabar net 80 proc. pažeidėjų patys moka baudas, o dar apie 12 proc. šių baudų išieško privatūs antstoliai. „Matome, kad baudų surinkimas padidėjo nuo 27 iki 92 proc. Tai akivaizdi nauda tiek valstybei, tiek įmonėms, kurios teikia šias paslaugas“,- teigė TM valstybės sekretorius.
Kaip teigė LAR prezidiumo narė A. Lepeškaitė, nesąžiningiems skolininkams antstolių reforma yra „totali nesėkmė“, kadangi skolų išieškojimo efektyvumas išaugo ne procentais, bet kartais, tad skolininkams atėjo tikrai sunkūs laikai. Be to, ir už antstolių darbą tenka susimokėti, o brangiausiai moka tie, kurie visiškai nesidomi skolos išieškojimu ir stengiasi pasitelkdami “stručio taktiką” išvengti skolų ir baudų mokėjimo.
„Labai retai, tačiau pasitaiko ir sąmoningų skolininkų. Didžiausią komplimentą apie savo darbą man teko išgirsti iš vieno skolininko, kuris po to, kai iš jo buvo išieškota skola, atėjo į mūsų kontorą su vykdomuoju raštu jo paties naudai ir pareiškė: “Jūs taip gerai ir greitai išieškojote skolą iš manęs, tai dabar išieškokite ir iš mano skolininkų. Galiu pasakyti, jog jam neteko nusivilti“, - kalbėjo A. Lepeškaitė.
LAR prezidiumo narė antstolė A.Lepeškaitė teigė savo praktikoje pastebinti, kaip veikia savotiška skolininkų skaičiaus taisyklė - kuo geriau dirba antstoliai, tuo labiau mažėja skolininkų skaičius, ir atvirkščiai. Šios taisyklės teisingumu jau įsitikino mažesniuose miesteliuose dirbantys antstoliai, teko girdėti, jog kai kur naujai pateikiamų vykdyti vykdomųjų dokumentų srautas sumažėjo beveik trečdaliu.
Tačiau VU TF dekanas V. Nekročius bei TM valstybės sekretorius P. Koverovas pripažino, jog sprendimų vykdymui šiandien tebetrukdo visuomenės mentaliteto problemos. Kai skolininkai pajuto, kad po reformos antstoliai pradėjo išieškoti net ir seniai užmirštas skolas, atsirado savotiškas „visuomenės informavimo paradoksas“ - padedama žiniasklaidos, visuomenė sukūrė „nuskriaustąjį“ skolininką ir pradėjo ginti tik jo teises, užmiršdama kitą šalį - kreditorių. Man labai gaila, kad politikai tokiam visuomenės nuomonės spaudimui dažnai pasiduoda, pabrėžė V. Nekrošius.
LAR prezidiumo narė A. Lepeškaitė atkreipė seminaro dalyvių dėmesį į tai, dažnas Sprendimų vykdymo instrukcijos keitimas trukdo antstoliams planuoti investicijas į veiklos kokybės gerinimą ir sukuria tam tikrą netikrumo jausmą. Jeigu dėl šios priežasties antstolių darbo efektyvumas sumažėtų, tai gali pajusti ir visuomenė, nes stringant skolų išieškojimui susidarantis didelis lėšų trūkumas ilgainiui tampa stabdžiu bet kurios įmonės veiklai ir paslaugų kokybės gerinimui.
Vienas iš antstolių reformos autorių, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas V. Višinskis perspėjo, kad tuo atveju, jeigu antstoliai nebegalės pakankamai uždirbti, nebeliks ir pagrindinio jų efektyvaus darbo variklio.
Kaip teigė V. Višinskis, stebint reformos eigą, jam kelia susirūpinimą ne tik visuomenės narių, bet ir kai kurių antstolių mentalitetas, nes dar ne visi antstoliai stengiasi laikytis aukštų profesinių reikalavimų.
Tačiau TM valstybės sekretorius P. Koverovas pripažino, kad nei antstolių drausmės bylomis, nei jokia kita „lazda“ mentaliteto nepakeisime - tai pakeisti gali tik laikas. Antstolių elgesys taps nepriekaištingas tik tada, kai antstoliai patys labiau gerbs savo darbą, jausis prestižinės profesijos atstovais.
Kartu pareigūnas taip pat akcentavo, jog tik reformavus antstolių sistemą buvo įtvirtinta asmeninė antstolių atsakomybė už proceso dalyviams padarytą žalą. „Teismo antstoliai tokios atsakomybės neturėjo, todėl dar ir šiandien iš valstybės biudžeto tebėra atlyginama žala, padaryta buvusių teismo antstolių neteisėtais veiksmais“,- sakė P. Koverovas.
Antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, ir kuri viršija tūkstantį litų, draudžiama privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu, ne mažesne kaip 200 tūkst. litų suma vienam draudiminiam įvykiui.
