Tai pripažino Lietuvoje viešinčios Estijos Teisingumo ministerijos delegacijos vadovas Viljaras Pypas (Viljar Peep), susitikime su Lietuvos antstolių rūmų atstovais lygindamas privačių antstolių veiklos ypatumus dviejose posovietinėse šalyse.
„Jūsų įstatymai - daug geresni, jūsų antstoliai - sąžiningesni, negu Estijoje“- sakė V. Pypas. Svečias taip pat pripažino Lietuvoje įtvirtintos antstolių savivaldos privalumus, nes Antstolių rūmai patys organizuoja ir finansuoja antstolių mokymus, kuo Estijoje tenka rūpintis Teisingumo ministerijai.
Po 2001 metais įgyvendintos reformos Estijoje nustatytas antstolių skaičius buvo 81, privačia praktika pradėjo verstis 76 antstoliai. Tačiau dabar jų teliko 48 - dalis antstolių bankrutavo,
penki buvo atleisti už nusikaltimus ir pažeidimus, dalis pasitraukė savo noru.
Beveik pusė - 20 - Estijos antstolių šiuo metu dirba sostinėje Taline.
Vilniuje dirba 22 iš 124 Lietuvos antstolių. Jų skaičius nuo reformos pradžios beveik nesikeičia, o teisingumo ministro nustatytas antstolių skaičius yra 129.
Anot V. Pypo, anksčiau pradėjusi antstolių reformą, Estija padarė „fatališkų klaidų“, kurių buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainių, ir jų kvalifikacijos kartelė. Šiuo metu tik 50 proc. Estijos antstolių turi aukštąjį teisinį arba ekonominį išsilavinimą. Todėl nuo 2006 metų pradžios keičiant teisės aktus, Estijos teisinėje sistemoje ketinama pritaikyti nemažą dalį Lietuvoje pasiteisinusių antstolių veiklos principų.
V. Pypo teigimu, esminių permainų į Estijos antstolių sistemą turėtų atnešti smarkiai išaugsiantis antstolių atlyginimas. Jį numatoma padidinti maždaug 5 kartus, kad privačių antstolių uždarbis susilygintų su notarų atlyginimu.
„Antstolių materialinis suinteresuotumas yra vienintelė galimybė išlaikyti šitą sistemą. Priešingu atveju mes neišvengsime naujų antstolių bankrotų ir jų daromų pažeidimų“,- akcentavo V. Pypas.
Estija išgyveno skaudžių pamokų, kai siekdami turtinės naudos antstoliai darė sąmoningus pažeidimus. Dėl to iškelta keletas baudžiamųjų bylų, du antstoliai jau yra nuteisti ir nubausti. Tačiau sprendimo dėl skandalingiausios bylos, kai antstolis iš svetimos sąskaitos pavogė milijoną kronų, Estijoje iki šiol nėra. Kas sugrąžins savininkui pavogtus pinigus - taip pat neaišku.
Šią baudžiamąją bylą Estijos teisėsaugos institucijos nagrinėja nuo 2002 metų.
Kaip pasakojo V. Pypas, dėl žemų antstolių darbo įkainių Estijoje susiklostė ir nesąžiningos konkurencijos dėsniai, kai antstolių kontoros sudaro šešėlines bendradarbiavimo sutartis su vykdomuosius dokumentus pateikiančiomis valstybės ir savivaldos institucijomis. Šios kategorijos bylos Estijos antstolių kontoroms atneša apie 70-80 proc. pajamų.
Šešėlinius susitarimus Estijos teisingumo ministerija bando naikinti reguliuodama policijos, Mokesčių departamento ir kitų valstybės institucijų pateikiamų vykdomųjų dokumentų srautus. Tačiau Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Karužienė tokį kelią įvertino kritiškai - anot jos, Lietuvoje šios problemos išnyko savaime, jas išsprendė rinkos santykiai ir sveika antstolių konkurencija.
„Antstoliai turi uždirbti tiek, kad jiems nekiltų minčių vogti. Tačiau nustatant antstolių darbo įkainius, būtina rasti aukso vidurį. Jeigu įkainiai bus pernelyg dideli, sprendimų vykdymui trukdys jau ne antstolių skurdas, o visuomenės pasipriešinimas“,- pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Estijos Teisingumo ministerijos atstovas V. Pypas bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė vienodai atsako į klausimą, kodėl tokia didelė dalis žmonių yra nepatenkinti antstolių darbu - todėl, kad antstolių vykdomose bylose viena šalis visada lieka nelaiminga, ir pinigus praradęs kreditorius, ir jų negrąžinantis skolininkas dėl savo problemų dažnai linkę kaltinti antstolius.
Tačiau Estijos ir Lietuvos antstoliams adresuojamų priekaištų bei skundų turinys skiriasi. Anot V. Pypo, didžiojoje dalyje skundų Estijos piliečiai priekaištauja, kad antstoliai yra blogi teisininkai. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak I. Karalienės, dėl antstolių kvalifikacijos problemų nėra - daugiausia problemų kyla dėl to, kad ne kiekvienas labai geras teisininkas gali dirbti antstoliu, nes spręsdamas finansines problemas, antstolis pirmiausia turi būti dar ir geras psichologas bei geras ekonomistas.
„Jūsų įstatymai - daug geresni, jūsų antstoliai - sąžiningesni, negu Estijoje“- sakė V. Pypas. Svečias taip pat pripažino Lietuvoje įtvirtintos antstolių savivaldos privalumus, nes Antstolių rūmai patys organizuoja ir finansuoja antstolių mokymus, kuo Estijoje tenka rūpintis Teisingumo ministerijai.
Po 2001 metais įgyvendintos reformos Estijoje nustatytas antstolių skaičius buvo 81, privačia praktika pradėjo verstis 76 antstoliai. Tačiau dabar jų teliko 48 - dalis antstolių bankrutavo,
penki buvo atleisti už nusikaltimus ir pažeidimus, dalis pasitraukė savo noru.
Beveik pusė - 20 - Estijos antstolių šiuo metu dirba sostinėje Taline.
Vilniuje dirba 22 iš 124 Lietuvos antstolių. Jų skaičius nuo reformos pradžios beveik nesikeičia, o teisingumo ministro nustatytas antstolių skaičius yra 129.
Anot V. Pypo, anksčiau pradėjusi antstolių reformą, Estija padarė „fatališkų klaidų“, kurių buvo išvengta Lietuvoje - per žemai buvo nuleista ir antstolių darbo įkainių, ir jų kvalifikacijos kartelė. Šiuo metu tik 50 proc. Estijos antstolių turi aukštąjį teisinį arba ekonominį išsilavinimą. Todėl nuo 2006 metų pradžios keičiant teisės aktus, Estijos teisinėje sistemoje ketinama pritaikyti nemažą dalį Lietuvoje pasiteisinusių antstolių veiklos principų.
V. Pypo teigimu, esminių permainų į Estijos antstolių sistemą turėtų atnešti smarkiai išaugsiantis antstolių atlyginimas. Jį numatoma padidinti maždaug 5 kartus, kad privačių antstolių uždarbis susilygintų su notarų atlyginimu.
„Antstolių materialinis suinteresuotumas yra vienintelė galimybė išlaikyti šitą sistemą. Priešingu atveju mes neišvengsime naujų antstolių bankrotų ir jų daromų pažeidimų“,- akcentavo V. Pypas.
Estija išgyveno skaudžių pamokų, kai siekdami turtinės naudos antstoliai darė sąmoningus pažeidimus. Dėl to iškelta keletas baudžiamųjų bylų, du antstoliai jau yra nuteisti ir nubausti. Tačiau sprendimo dėl skandalingiausios bylos, kai antstolis iš svetimos sąskaitos pavogė milijoną kronų, Estijoje iki šiol nėra. Kas sugrąžins savininkui pavogtus pinigus - taip pat neaišku.
Šią baudžiamąją bylą Estijos teisėsaugos institucijos nagrinėja nuo 2002 metų.
Kaip pasakojo V. Pypas, dėl žemų antstolių darbo įkainių Estijoje susiklostė ir nesąžiningos konkurencijos dėsniai, kai antstolių kontoros sudaro šešėlines bendradarbiavimo sutartis su vykdomuosius dokumentus pateikiančiomis valstybės ir savivaldos institucijomis. Šios kategorijos bylos Estijos antstolių kontoroms atneša apie 70-80 proc. pajamų.
Šešėlinius susitarimus Estijos teisingumo ministerija bando naikinti reguliuodama policijos, Mokesčių departamento ir kitų valstybės institucijų pateikiamų vykdomųjų dokumentų srautus. Tačiau Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Karužienė tokį kelią įvertino kritiškai - anot jos, Lietuvoje šios problemos išnyko savaime, jas išsprendė rinkos santykiai ir sveika antstolių konkurencija.
„Antstoliai turi uždirbti tiek, kad jiems nekiltų minčių vogti. Tačiau nustatant antstolių darbo įkainius, būtina rasti aukso vidurį. Jeigu įkainiai bus pernelyg dideli, sprendimų vykdymui trukdys jau ne antstolių skurdas, o visuomenės pasipriešinimas“,- pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Estijos Teisingumo ministerijos atstovas V. Pypas bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė vienodai atsako į klausimą, kodėl tokia didelė dalis žmonių yra nepatenkinti antstolių darbu - todėl, kad antstolių vykdomose bylose viena šalis visada lieka nelaiminga, ir pinigus praradęs kreditorius, ir jų negrąžinantis skolininkas dėl savo problemų dažnai linkę kaltinti antstolius.
Tačiau Estijos ir Lietuvos antstoliams adresuojamų priekaištų bei skundų turinys skiriasi. Anot V. Pypo, didžiojoje dalyje skundų Estijos piliečiai priekaištauja, kad antstoliai yra blogi teisininkai. Tuo tarpu Lietuvoje, pasak I. Karalienės, dėl antstolių kvalifikacijos problemų nėra - daugiausia problemų kyla dėl to, kad ne kiekvienas labai geras teisininkas gali dirbti antstoliu, nes spręsdamas finansines problemas, antstolis pirmiausia turi būti dar ir geras psichologas bei geras ekonomistas.
