Projektu siūloma įtvirtinti, kad skundas dėl vykdomojo veiksmo ar atsisakymo jį atlikti pirmiausia pateikiamas antstoliui ir tik antstoliui skundo neišnagrinėjus ar nepatenkinus, gali būti pateikiamas skundas teismui.
Pakeitimų tikslas – paskatinti proceso šalis aktyviau įgyvendinti savo teises ir aktyviau bendradarbiauti su antstoliais.
Šiuo metu apie daugelį skolininkų pareikštų pretenzijų antstoliams tenka pirmą kartą išgirti teisme, kai nagrinėjami skundai dėl antstolių procesinių veiksmų. Formaliai tokie skundai pareiškėjams nekainuoja, kadangi juos pateikiant nereikia mokėti žyminio mokesčio. Teismai pagal įstatymus šios kategorijos skundus turėtų išnagrinėti per 7 dienas. Tačiau dėl didelio darbo krūvio šie skundai teismuose nagrinėjami po 4-5 mėnesius. Po tiek laiko net ir palankus atsakymas pareiškėjui gali būti nenaudingas.
Antstolių rūmų požiūriu, didelę dalį teismams adresuojamų klausimų ir pretenzijų būtų galima išspręsti pačioje antstolio kontoroje, jeigu tik proceso dalyviai jas pareikštų tiesiogiai antstoliams, o antstoliai būtų įpareigoti operatyviai raštu atsakyti. Tokia praktika sėkmingai taikoma kaimyninėje Estijoje, kur proceso dalyviai turi pareigą pretenzijas pirmiausia pareikšti skunde antstoliui. Tik pasinaudojus šia galimybe, galima kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų.
Aktyvaus skolininko koncepcija, skatinanti skolininkus bendradarbiauti su antstoliais, yra įtvirtinta Vyriausybės programinėse nuostatose. Ją siekiama įgyvendinti įvairiais sprendimų vykdymo sistemos patobulinimais, tarp kurių yra ir priverstinio skolų išieškojimo perkėlimas į elektroninę erdvę.
Tačiau tiek Lietuvos, tiek kaimyninių šalių antstolių praktinė patirtis liudija, kad šalia modernių teisinių procedūrų svarbu turėti ir labai aiškias priverstinio išieškojimo taisykles, kurioms esant skolininkai tiesiog neturėtų galimybių išlikti pasyvūs.
