Valstybės kontrolė, antstolių veikloje nepagrįstai siedama teismų sprendimų vykdymo išlaidas su santykinai dideliu antstolių veiklos pelnu, esminiai klysta, kadangi antstoliai teikia ir paslaugas, nesusijusias su teismų sprendimų vykdymu, todėl pajamas ir pelną gauna ir iš kitos Antstolių įstatyme numatytos veiklos – faktinių aplinkybių konstatavimo, ikiteisminio skolų išieškojimo, dokumentų įteikimo ar kitų paslaugų.
Atkreipiame dėmesį, jog užbaigtų bylų skaičius iki 2003 m. antstolių sistemos reformos buvo gana didelis – virš 60 proc., tačiau būtent dėl žemo piniginių lėšų išieškojimo efektyvumo ir buvo atliekama teismo antstolių sistemos reforma. Valstybinės antstolių sistemos metu dažnai bylos buvo užbaigiamos formaliais pagrindais, grąžinant vykdomąjį dokumentą su turto ar išieškotojo neradimo aktu. Akivaizdu, jog tokiu būdu sprendimų vykdymo efektyvumo rezultatai buvo iškreipiami.
Vakarų Europos valstybės, kuriose veikia privačios antstolių sistemos, sprendimų vykdymo efektyvumą skaičiuoja būtent išieškotinų ir išieškotų lėšų santykiu, nes užbaigtų bylų skaičius neatspindi realios situacijos ir antstolių darbo efektyvumo. Šiuo metu ir privatūs Lietuvos antstoliai yra suinteresuoti ne skaičiuoti baigtas bylas, o pasiekti pagrindinį tikslą – įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti jame nurodytas sumas.
Jeigu antstolių darbo efektyvumo vertinimo kriterijus Lietuvoje būtų užbaigtos vykdomosios bylos, tuomet antstoliai, siekdami įspūdingų rezultatų, galėtų užbaigti bylą, grąžindami vykdomąjį dokumentą išieškotojui neradę skolininko ar jo turto, o po to išieškotojas vėl turėtų rūpintis šio dokumento pateikimu antstoliui ir jam atsirastų papildomų išlaidų. Siekdami sutaupyti išieškotojų mokamas vykdymo išlaidas, antstoliai sąmoningai nebaigia bylų formaliais pagrindais, o nuolatos atlieka skolininko turto ir pajamų kontrolę ir taip siekia įvykdyti teismo sprendimus, išieškoti skolas.
Dėl šių objektyvių priežasčių didėja nebaigtų bylų skaičius, kurį kaip vieną iš neefektyvumo rodiklių mini Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė taip pat nurodo didelį antstolių darbo krūvį pagal gautus vykdomuosius dokumentus. Ataskaitoje buvo lyginamos Visagino miesto, Ignalinos, Zarasų, Akmenės, Mažeikių bei Skuodo rajonų veiklos teritorijos. Norėtume pastebėti, kad Mažeikių, Akmenės bei Skuodo rajonų teritorijose 2003 m. sausio 1 d. dirbo du antstoliai, o ne vienas, kaip nurodė Valstybės kontrolė, todėl teiginys, kad šie antstoliai vykdė dvigubai daugiau bylų, nėra teisingas. Be to, kitose minimose teritorijose didesnis antstolių darbo krūvis susidarė dėl objektyvių priežasčių – pavyzdžiui, Teisingumo ministerija nustatė, jog Ignalinos ir kitų rajonų veiklos teritorijoje turėtų dirbti trys antstoliai, tačiau dėl specialistų trūkumo visuose vidutinio dydžio miestuose, šiuo metu dirba tik vienas. Panaši situacija susiklosčiusi ir kitose minėtose veiklos teritorijose.
Norėtume pastebėti, kad dėl minėtų netikslių duomenų apie antstolių veiklą, Valstybės kontrolės ataskaitoje gali būti pateiktos neišsamios išvados bei rekomendacijos.
Atkreipiame dėmesį, jog užbaigtų bylų skaičius iki 2003 m. antstolių sistemos reformos buvo gana didelis – virš 60 proc., tačiau būtent dėl žemo piniginių lėšų išieškojimo efektyvumo ir buvo atliekama teismo antstolių sistemos reforma. Valstybinės antstolių sistemos metu dažnai bylos buvo užbaigiamos formaliais pagrindais, grąžinant vykdomąjį dokumentą su turto ar išieškotojo neradimo aktu. Akivaizdu, jog tokiu būdu sprendimų vykdymo efektyvumo rezultatai buvo iškreipiami.
Vakarų Europos valstybės, kuriose veikia privačios antstolių sistemos, sprendimų vykdymo efektyvumą skaičiuoja būtent išieškotinų ir išieškotų lėšų santykiu, nes užbaigtų bylų skaičius neatspindi realios situacijos ir antstolių darbo efektyvumo. Šiuo metu ir privatūs Lietuvos antstoliai yra suinteresuoti ne skaičiuoti baigtas bylas, o pasiekti pagrindinį tikslą – įvykdyti teismo sprendimą ir išieškoti jame nurodytas sumas.
Jeigu antstolių darbo efektyvumo vertinimo kriterijus Lietuvoje būtų užbaigtos vykdomosios bylos, tuomet antstoliai, siekdami įspūdingų rezultatų, galėtų užbaigti bylą, grąžindami vykdomąjį dokumentą išieškotojui neradę skolininko ar jo turto, o po to išieškotojas vėl turėtų rūpintis šio dokumento pateikimu antstoliui ir jam atsirastų papildomų išlaidų. Siekdami sutaupyti išieškotojų mokamas vykdymo išlaidas, antstoliai sąmoningai nebaigia bylų formaliais pagrindais, o nuolatos atlieka skolininko turto ir pajamų kontrolę ir taip siekia įvykdyti teismo sprendimus, išieškoti skolas.
Dėl šių objektyvių priežasčių didėja nebaigtų bylų skaičius, kurį kaip vieną iš neefektyvumo rodiklių mini Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolė taip pat nurodo didelį antstolių darbo krūvį pagal gautus vykdomuosius dokumentus. Ataskaitoje buvo lyginamos Visagino miesto, Ignalinos, Zarasų, Akmenės, Mažeikių bei Skuodo rajonų veiklos teritorijos. Norėtume pastebėti, kad Mažeikių, Akmenės bei Skuodo rajonų teritorijose 2003 m. sausio 1 d. dirbo du antstoliai, o ne vienas, kaip nurodė Valstybės kontrolė, todėl teiginys, kad šie antstoliai vykdė dvigubai daugiau bylų, nėra teisingas. Be to, kitose minimose teritorijose didesnis antstolių darbo krūvis susidarė dėl objektyvių priežasčių – pavyzdžiui, Teisingumo ministerija nustatė, jog Ignalinos ir kitų rajonų veiklos teritorijoje turėtų dirbti trys antstoliai, tačiau dėl specialistų trūkumo visuose vidutinio dydžio miestuose, šiuo metu dirba tik vienas. Panaši situacija susiklosčiusi ir kitose minėtose veiklos teritorijose.
Norėtume pastebėti, kad dėl minėtų netikslių duomenų apie antstolių veiklą, Valstybės kontrolės ataskaitoje gali būti pateiktos neišsamios išvados bei rekomendacijos.
