„Kreditoriai jau kreipdamiesi į teismą dažniau prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininko turtą, kad galutinis sprendimas vėliau neliktų tik popieriaus lapu. Laiku užtikrinant ieškinio reikalavimus, ginčo turtas yra apsaugomas nuo nesąžiningų skolininko veiksmų ir tikimybė atgauti lėšas yra didžiausia“, - sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Šiuo metu antstoliams pateikiama vykdyti apie 3-4 kartus daugiau teismo nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtiniams reikalavimams užtikrinti. Jeigu per 2008 m. sausį buvo pateikta 490 tokių nutarčių, tai per 2009 metų sausio mėnesį – jau 1546.
Pasak I. Karalienės, būtinybę kaip galima greičiau imtis visų kreditorių interesų apsaugos priemonių patvirtina ir kylanti bankrotų banga. Atvejų, kai priverstinis skolos išieškojimas nutraukiamas dėl juridinio asmens bankroto, lyginant 2007 ir 2008 m. statistiką padaugėjo 30 proc. – nuo 2 631 iki 3 747.
Antstolių informacinės sistemos duomenys liudija ir tai, kad tikimybė išieškoti naujas skolas yra keletą kartų didesnė, negu susigrąžinti seniau nesumokėtas. 2008 m. vienai naujai vykdomajai bylai vidutiniškai teko 356 Lt išieškota suma, o vienai ankstesniais metais pateiktai bylai - 101 Lt suma.
Negrąžintų skolų portfelyje šių metų pradžioje buvo įšaldyta 2,86 mlrd. Lt privatiems asmenims ir valstybei negrąžintų lėšų. Iš viso Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 456,8 tūkst. valstybės institucijų pateiktų sprendimų dėl 945,70 mln. Lt skolų ir 220,9 tūkst. privačių asmenų pateiktų sprendimų dėl 1,91 mlrd. Lt skolų išieškojimo.
Vidutinė statistinė skola bendrame skolų portfelyje 2009 m. sausio 1 d. sudarė 3,79 tūkst. Lt. Vidutinė statistinė mažiausių skolų kategorijos (iki 200 Lt) išieškotina suma 2009 m. pradžioje buvo 58,93 Lt. Tačiau antstoliams taip pat pateikiama dešimtys tūkstančių vykdomųjų dokumentų, kuriais reikalaujama išieškoti ir mažesnes kaip 10 Lt skolas. Dažniausiai tai yra nesumokėtos teismo ir pašto išlaidos.
Kaip pastebi I. Karalienė, mažų skolų išieškojimas nuo privačių antstolių veiklos pradžios išlieka aktuali problema, nes priverstinio sprendimų vykdymo išlaidos dažnai būna didesnės už pačias skolas
Pagal statistiką visiems mažiausių skolų kategorijos (iki 200 Lt) vykdomiesiems dokumentams tenka vos 0,6 proc. bendro skolų portfelio dalis. Tačiau būtent šios kategorijos sprendimai sudaro maždaug pusę visų antstoliams pateikiamų vykdomųjų dokumentų ir jų srautas kiekvienais metais išlieka panašus.
Apie 80-90 proc. vykdomųjų dokumentų, kuriais reikalaujamos skolos nesiekia 200 Lt, priverstiniam išieškojimui pateikia valstybės institucijos. Iš viso per 2008 metus antstoliams pateikta 148,4 tūkst. šios kategorijos naujų vykdomųjų bylų, arba 48 proc. visų naujų vykdomųjų dokumentų. Daugiausia šios kategorijos sprendimų pateikė policija (40 proc.) ir teismai (34 proc.).
Tarp galimų išeičių – teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie leistų visas proceso metu susidariusias ir to paties asmens nesumokėtas išlaidas grupuoti ir išieškoti pateikiant antstoliams vieną bendrą vykdomąjį raštą, o ne keletą atskirų. Kita alternatyva - mažų skolų kaupimas iki tam tikro dydžio sumos, kuri taptų būtina sąlyga pateikiant antstoliui vykdomąjį dokumentą.
