Tai pirmasis leidinys apie Lietuvos antstolių profesinę veiklą. Knygoje aptariami per 2003-2008 metus pakitę sprendimų vykdymo rezultatai, antstolių praktikoje išryškėjusios problemos ir apžvelgiamos naujos teisinės tradicijos, kurias formuoja populiarėjančios antstolių paslaugos. Leidinį pagyvina žinomų teisininkų ir politikų nuomonės apie sudėtingą ir atsakingą antstolių veiklą.
Valstybės institucijų atstovams, antstoliams ir kitų sričių teisininkams knyga pristatyta penktadienį Vilniuje vykusiame 7-ajame antstolių susirinkime.
2003 metais įgyvendinta antstolių institucinė reforma didelę dalį formalių priverstinio sprendimų vykdymo procedūrų pavertė iš esmės realiais procesais. Turėdami ekonominį stimulą siekti gerų rezultatų, šiuo metu dirbantys privatūs antstoliai kreditoriams sugrąžina 3-4 kartus didesnę dalį skolų, negu iki reformos dirbę teismo antstoliai, kurių buvo triskart daugiau.
Nuo 2003 metų sausio 1 d. vietoj 338 teismo antstolių pradėjo dirbti 126 privatūs antstoliai, kuriems buvo suteiktas profesines paslaugas teikiančių asmenų statusas, paliekant tam tikrus Teisingumo ministro įgaliojimus kontroliuoti antstolių veiklą. Įstatymiškai buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys.
Iš knygoje pateikiamos statistikos matyti, kad sprendimų vykdymo kokybė pradėjo gerėti jau pirmaisiais–antraisiais privačių antstolių veiklos metais. Realiai išieškotų skolų dalis kasmet padidėdavo po 3–4 proc. Tačiau esminis persilaužimas įvyko 2005 m., kai skolų išieškojimo kokybės vidurkis (kreditoriams sugrąžintos sumos santykis su visa išieškoti pateikta suma) pagerėjo dvigubai ir pasiekė 32,5 proc.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, statistinė realiai išieškotų skolų dalis pastaraisiais metais svyruoja ties 30 proc. riba. Tai reiškia, kad iš kiekvieno 100 Lt, įšaldytų skolininkų portfelyje, teisėti savininkai dabar atgauna apie 30 Lt.
Kiekviena Lietuvos antstolių darbo diena kreditoriams vidutiniškai sugrąžina po 600 tūkst. Lt skolų. Šios lėšos papildo valstybės biudžetą ir privačių asmenų sąskaitas.
Kiekvienais metais dabartinė antstolių sistema valstybės biudžetą papildo maždaug 50 mln. Lt išieškotų skolų suma. Privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims kasmet sugrąžinama apie 140 mln. Lt skolų.
Tačiau greta gerų sprendimų vykdymo rezultatų po reformos atsirado naujų praktinių problemų. Tarp jų - necivilizuota priverstinio iškeldinimo iš būsto sistema, netobulas nekilnojamojo turto varžytynių procesas, netinkamai sureguliuoti antstolių veiklos įkainiai. Pagal šias problemų grupes susiformavo ir atitinkamos Lietuvos antstolių rūmų iniciatyvos: modernizuoti sprendimų vykdymo procedūras, kuo daugiau jų perkelti jas į elektroninę erdvę ir įtvirtinti sklandų, operatyvų, ekonomišką sprendimų vykdymo procesą.
7-ojo antstolių susirinkimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti naujų savivaldos institucijų atstovų rinkimai vietoj atsistatydinusių Antstolių rūmų prezidiumo, Garbės teismo ir Antstolių rūmų revizijos komisijos narių.
Nauja Antstolių rūmų prezidiumo nare išrinkta Švenčionių antstolė Svetlana Kastanauskienė, nauja Garbės teismo nare - Kauno antstolė Rima Gražienė, nauja Antstolių revizijos komisijos nare - Trakuose ir Kaišiadoryse dirbanti antstolė Birutė Čereškienė. Atsistatydinusį Revizijos komisijos pirmininką Virginijų Kučinską pakeitė šios komisijos narė, Vilniaus antstolė Nemira Šiugždaitė.
