Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame Europos Komisijos Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose atstovų pasitarime konstatuota, kad viena didžiausių kliūčių tiesiogiai vykdyti vienų ES valstybių teismų sprendimus kitose šalyse yra skirtingi nacionalinės teisės mechanizmai. Dėl šio barjero pažangiais tarptautiniais susitarimais pasinaudoja tik nedidelė dalis asmenų, kurie norėtų atgauti lėšas iš užsienyje esančių skolininkų. Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos duomenimis, kasmet visose ES šalyse išduodama vos po kelias dešimtis Europos vykdomųjų raštų.
Pasitarime, kuriame Lietuvos antstolių rūmams atstovavo ekspertė-teisės konsultantė Dovilė Satkauskienė, apsvarstytas praktinio vadovo ES teisininkams projektas. Taip pat nuspręsta parengti visuomenei skirtus informacinius lankstinukus, populiariai paaiškinančius, ką turėtų daryti žmonės, siekiantys pateikti vykdomuosius dokumentus užsienio šalių antstoliams.
Didelė dalis Lietuvos teismų sprendimų gali būti tiesiogiai vykdomi kitose Europos Sąjungos valstybėse (išskyrus Daniją) nuo 2005 metų spalio 21 dienos, kai yra taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004. Tačiau ES reglamento galiojimas neužtikrina vienodos dokumentų pateikimo tvarkos, nes užsienio institucijų sprendimai kiekvienoje valstybėje vykdomi pagal nacionalinę teisę.
Kadangi tarp emigravusių ar laikinai išvykusių Lietuvos piliečių yra nemažai ir savo turtinių prievolių neįvykdžiusių asmenų, į Lietuvos antstolių rūmus kreipiasi daug žmonių, kurie domisi priverstiniu sprendimų vykdymu užsienyje. Dažniausiai pateikiamas klausimas – į kokią teisinę instituciją reikėtų kreiptis konkrečioje šalyje. Tačiau Lietuvos antstolių rūmai gali pasidalinti tik viešai skelbiama informacija apie vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarką, o jos ne visada pakanka. Be to, pateikiant vykdyti sprendimą užsienio šalyje, būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą - nurodyti vien jo buvimo šalį nepakanka. Pateikiant vykdomąjį dokumentą Didžiosios Britanijos institucijai, dar privalu nurodyti ir skolininko gaunamas pajamas ar turtą, iš kurių būtų galima išieškoti skolą.
Dalį informacijos apie sprendimų vykdymo procedūras ir jas vykdančias institucijas (teismus, skolų išieškojimo agentūras, antstolius) galima rasti Europos teisminio tinklo portale http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_gen_lt.htm, įeinant į valstybių narių vėliavėlėmis pažymėtus laukus. Pagal Europos Komisijos reikalavimus kiekvienoje valstybėje turi būti paskirta institucija, padedanti vykdyti šį ES reglamentą. Tačiau informacija Europos teisminiame tinkle dar nėra labai išsami, todėl kreditoriams jos tenka ieškoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, susisiekiant su ES šalių institucijomis elektroniniu paštu.
Kai kuriuose ES šalyje (Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje) Europos vykdomuosius dokumentus galima iš karto pateikti skolininko buvimo vietoje dirbantiems antstoliams ar teismo pareigūnams.
Kitose šalyse dar reikia kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas. Airijoje tai yra šios šalies Aukštasis teismas, Švedijoje – Nacionalinė priverstinio vykdymo institucija, Lenkijoje – skolininko gyvenamosios vietos apygardos teismas, Škotijoje – sprendimų registro administratorius.
Svarbu žinoti tai, kad ne visoms ES šalių institucijoms galima siųsti dokumentus paštu. Airijos Aukštasis teismas tokių pašto siuntų nepriima - prašymai įvykdyti užsienio teismų sprendimus šiam teismui turi būti pateikiami asmeniškai arba per atstovą. Todėl kreditoriui tenka samdytis Airijoje praktikuojantį teisininką arba pačiam vykti į šią šalį. Norėdamas pateikti vykdyti sprendimą Ispanijoje, kreditorius taip pat turi susirasti advokatą ir savo teisinį atstovą.
Rengdamasis pradėti skolos išieškojimo procesą pagal šį ES reglamentą Nr. 805/2004, kreditorius turėtų raštu kreiptis į savo šalies teismą ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.
Europos vykdomasis raštas kreditoriui išduodamas tais atvejais, kai skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir yra išreiškęs sutikimą arba nepareiškęs prieštaravimų dėl jam priskirtų prievolių.
Pradedant išieškojimą, skolininko buvimo valstybei reikia pateikti notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją bei notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją ir jos vertimą į kalbą tos ES valstybės, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas.
Pasitarime, kuriame Lietuvos antstolių rūmams atstovavo ekspertė-teisės konsultantė Dovilė Satkauskienė, apsvarstytas praktinio vadovo ES teisininkams projektas. Taip pat nuspręsta parengti visuomenei skirtus informacinius lankstinukus, populiariai paaiškinančius, ką turėtų daryti žmonės, siekiantys pateikti vykdomuosius dokumentus užsienio šalių antstoliams.
Didelė dalis Lietuvos teismų sprendimų gali būti tiesiogiai vykdomi kitose Europos Sąjungos valstybėse (išskyrus Daniją) nuo 2005 metų spalio 21 dienos, kai yra taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004. Tačiau ES reglamento galiojimas neužtikrina vienodos dokumentų pateikimo tvarkos, nes užsienio institucijų sprendimai kiekvienoje valstybėje vykdomi pagal nacionalinę teisę.
Kadangi tarp emigravusių ar laikinai išvykusių Lietuvos piliečių yra nemažai ir savo turtinių prievolių neįvykdžiusių asmenų, į Lietuvos antstolių rūmus kreipiasi daug žmonių, kurie domisi priverstiniu sprendimų vykdymu užsienyje. Dažniausiai pateikiamas klausimas – į kokią teisinę instituciją reikėtų kreiptis konkrečioje šalyje. Tačiau Lietuvos antstolių rūmai gali pasidalinti tik viešai skelbiama informacija apie vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarką, o jos ne visada pakanka. Be to, pateikiant vykdyti sprendimą užsienio šalyje, būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą - nurodyti vien jo buvimo šalį nepakanka. Pateikiant vykdomąjį dokumentą Didžiosios Britanijos institucijai, dar privalu nurodyti ir skolininko gaunamas pajamas ar turtą, iš kurių būtų galima išieškoti skolą.
Dalį informacijos apie sprendimų vykdymo procedūras ir jas vykdančias institucijas (teismus, skolų išieškojimo agentūras, antstolius) galima rasti Europos teisminio tinklo portale http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_gen_lt.htm, įeinant į valstybių narių vėliavėlėmis pažymėtus laukus. Pagal Europos Komisijos reikalavimus kiekvienoje valstybėje turi būti paskirta institucija, padedanti vykdyti šį ES reglamentą. Tačiau informacija Europos teisminiame tinkle dar nėra labai išsami, todėl kreditoriams jos tenka ieškoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, susisiekiant su ES šalių institucijomis elektroniniu paštu.
Kai kuriuose ES šalyje (Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Slovakijoje) Europos vykdomuosius dokumentus galima iš karto pateikti skolininko buvimo vietoje dirbantiems antstoliams ar teismo pareigūnams.
Kitose šalyse dar reikia kreiptis į atitinkamas kompetentingas institucijas. Airijoje tai yra šios šalies Aukštasis teismas, Švedijoje – Nacionalinė priverstinio vykdymo institucija, Lenkijoje – skolininko gyvenamosios vietos apygardos teismas, Škotijoje – sprendimų registro administratorius.
Svarbu žinoti tai, kad ne visoms ES šalių institucijoms galima siųsti dokumentus paštu. Airijos Aukštasis teismas tokių pašto siuntų nepriima - prašymai įvykdyti užsienio teismų sprendimus šiam teismui turi būti pateikiami asmeniškai arba per atstovą. Todėl kreditoriui tenka samdytis Airijoje praktikuojantį teisininką arba pačiam vykti į šią šalį. Norėdamas pateikti vykdyti sprendimą Ispanijoje, kreditorius taip pat turi susirasti advokatą ir savo teisinį atstovą.
Rengdamasis pradėti skolos išieškojimo procesą pagal šį ES reglamentą Nr. 805/2004, kreditorius turėtų raštu kreiptis į savo šalies teismą ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.
Europos vykdomasis raštas kreditoriui išduodamas tais atvejais, kai skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir yra išreiškęs sutikimą arba nepareiškęs prieštaravimų dėl jam priskirtų prievolių.
Pradedant išieškojimą, skolininko buvimo valstybei reikia pateikti notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją bei notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją ir jos vertimą į kalbą tos ES valstybės, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas.
