Profesija/Patikrinimai
Antstolio statusas
Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti Antstolių įstatyme (Žin., 2002, Nr. 53-2042) numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.
Antstolis, vykdydamas LR Antstolių įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.
Antstolį LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.
Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais
Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.
Teisė vykdyti antstolio veiklą
Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka prisiekę.
Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus.
Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs LR Antstolių įstatymo nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu.
Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.
Veiklos principai
Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublios Antstolių įstatymu (Žin., 2002, Nr. 53-2042) bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Žin., 2013, Nr. 28-1342).
Atsakomybė
Drausminė atsakomybė
Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma Antstolių įstatyme (Žin., 2002, Nr.53-2042) nustatyta drausminė atsakomybė.
Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai.
Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama tirti atitinkamoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.
Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas tvirtina teisingumo ministras.
Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
- nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
- atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;
- skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Antstolių įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.
Antstoliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
-
pastaba;
- papeikimas;
- teisės teikti paslaugas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
- teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
- atleidimas iš antstolių.
- pastaba;
- papeikimas;
- teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas.
Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.
Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.
Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrusAntstolių įstatymo
- (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė
Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.
Darbo organizavimas
Reikalavimus antstolių darbo vietoms bei antstolių darbo laikui nustato LR Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 patvirtinti Reikalavimai antstolio (antstolių) darbo vietoms ir darbo laikui (Žin., 2007, Nr. 82-3366).
Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarką nustato LR Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinta Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 2-57).
- Antstolio (antstolių) kontoros įkūrimas
Apie kuriamą antstolio (antstolių) kontorą antstolis, o jei kuria keletas antstolių - jų įgaliotas antstolis, privalo raštu informuoti Teisingumo ministeriją.
Antstolio prašymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui leidus, šiam antstoliui priskirtos veiklos teritorijos ribose gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius.
- Reikalavimai antstolio (antstolių) kontoros (skyriaus) patalpoms
Jeigu antstolio (antstolių) kontora (skyrius) yra įsikūrusi pastate, kuriame yra ir daugiau juridinių asmenų, esant reikalui, turi būti ženklai, nurodantys antstolio (antstolių) kontoros (skyriaus) patalpas.
Antstolio (antstolių) kontoros patalpose turi būti įrengtos atskiros patalpos: patalpa interesantų priėmimui (antstolio kabinetas), o jeigu antstolių kontoroje viename kabinete dirba keletas antstolių – atskira patalpa interesantų priėmimui, kontoros personalo kabinetas, laukiamasis. Laukiamasis gali būti sujungtas su kontoros personalo kabinetu, jei asmenų laukimo vietai tenka ne mažiau kaip penki kvadratiniai metrai.
- Reikalavimai antstolio darbo laikui
Jei dėl susiklosčiusių aplinkybių antstolis, antstolio (antstolių) kontora (skyrius) nustatytu priėmimo laiku nedirba, prie įėjimo į kontoros (skyriaus) patalpas turi būti iškabinta informacija interesantams apie numatomą priėmimo laiką.