Varžytynėse gali dalyvauti visi norintieji, turintys reikiamą kiekį lėšų banko sąskaitoje arba grynais pinigais ir nepatenkantys į kategoriją asmenų, kuriems to daryti neleidžia įstatymas. Dalyvauti varžytynėse draudžiama tik teisėjams, antstoliams, antstolių kontorų darbuotojams ir šių asmenų artimiems giminaičiams.
Informacija apie visas artimiausias varžytynes skelbiama interneto puslapiuose www.antstoliurumai.lt ir www.antstoliai.lt . Varžytynių skelbime visada nurodomas jų laikas ir vieta.
Iki varžytynių pradžios būsimasis dalyvis turi parašyti prašymą varžytynes rengiančiam antstoliui ir patvirtinti, kad tokiam dalyvavimui nėra įstatyme numatytų kliūčių. Atlikus šiuos formalumus, į antstolio depozitinę sąskaitą reikia sumokėti varžytynių dalyvio mokestį -10 proc. nuo pradinės parduodamo turto kainos.
Šio mokesčio dydis paprastai nurodomas varžytynių skelbime. Tuo atveju, jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Jeigu varžytynes laimi kitas asmuo, visiems turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas. Kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, dalyvio mokestis taip pat sugrąžinamas per tris dienas. Tačiau jeigu asmuo laimi varžytynes, bet per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, arba jeigu paaiškėja, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas dalyvio mokestis negrąžinamas. Antstolis šias lėšas panaudoja skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti.
Jeigu asmuo dėl kokių nors priežasčių nenori dalyvauti varžytynėse tiesiogiai, jis gali savo pasiūlymą pateikti raštu. Tokią galimybę įteisina Civilinio proceso kodekso (CPK) 712 straipsnis. Varžytynėse raštu dalyvausiantis asmuo iki varžytynių pradžios privalo sumokėti dalyvio mokestį ir patvirtinti, kad jis turi teisę dalyvauti varžytynėse, o savo siūlomą turto kainą, kartu nurodydamas vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę ar adresą), pateikti antstoliui užklijuotame voke.
Tiek raštu, tiek žodžiu kainas siūlantys dalyviai varžytynėse yra lygiaverčiai konkurentai. Raštu pasiūlęs kainą asmuo laimi varžytynes tada, jeigu tiesiogiai dalyvaujantys asmenys už išvaržomą turtą pasiūlo mažiau. Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlo vienodą kainą, pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau užregistruotas pirkėjas.
Antstoliai pastebi, kad nemaža dalis asmenų varžytynėse perkamo turto perpardavinėjimą yra pavertę savo verslu. Todėl nusprendus sąžiningai dalyvauti varžytynėse, svarbu žinoti, kad kiekvienas iš tokių nuolatinių pirkėjų gali bandyti psichologiškai paveikti kitą dalyvį, siūlyti įvairių abejotinų susitarimų. Pavyzdžiui, varžytynių metu kaina gali būti tyčia keliama, konkurentui neleidžiant įsigyti vieno ar kito turto. Gali būti siūlomas mokestis už atsisakymą dalyvauti varžytynėse, arba atvirkščiai - reikalaujama susimokėti už nuolatinių dalyvių pažadą nekelti kainos. Nereikėtų tikėti šių asmenų aiškinimais, kad panašūs pasiūlymai neva iš anksto suderinti su antstoliu. Vienintelis patarimas - su šiais asmenimis nesileisti į kalbas, eiti tiesiai į antstolio kontorą, o prieš varžytynes antstolį informuoti apie tai, kas vyksta kontoros prieigose.
Varžytynėse naudinga pirkti tada, kai turtą pavyksta įsigyti pigesne nei rinkos kaina. Be to, perkant turtą varžytynėse, nereikia mokėti sandorio patvirtinimo mokesčio, kuris kitais atvejais mokamas notarui. Notaro funkcijas šiuo atveju atlieka antstolis ir varžytynių aktą tvirtinantis teisėjas. Tačiau nereikėtų iš antstolio reikalauti konsultacijų ir prognozių, ar koks nors turtas būtų įgyjamas naudingomis sąlygomis, ar ne. Bet kokį turtą perkant, geriausia konsultuotis su tos srities specialistu, žemės ar nekilnojamojo turto ekspertu. Patraukli išvaržomo turto kaina neturi būti vienintelė svarbi sąlyga. Būtina apžiūrėti patį turtą jo buvimo vietoje arba kuo daugiau apie jį sužinoti.
Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jeigu turtas per pirmąsias varžytynes lieka neparduotas, antrosiose varžytynėse jo pradinė kaina yra 60 proc. rinkos kainos (CPK 722 str.).“
Straipsnyje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
Informacija apie visas artimiausias varžytynes skelbiama interneto puslapiuose www.antstoliurumai.lt ir www.antstoliai.lt . Varžytynių skelbime visada nurodomas jų laikas ir vieta.
Iki varžytynių pradžios būsimasis dalyvis turi parašyti prašymą varžytynes rengiančiam antstoliui ir patvirtinti, kad tokiam dalyvavimui nėra įstatyme numatytų kliūčių. Atlikus šiuos formalumus, į antstolio depozitinę sąskaitą reikia sumokėti varžytynių dalyvio mokestį -10 proc. nuo pradinės parduodamo turto kainos.
Šio mokesčio dydis paprastai nurodomas varžytynių skelbime. Tuo atveju, jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Jeigu varžytynes laimi kitas asmuo, visiems turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas. Kai varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, dalyvio mokestis taip pat sugrąžinamas per tris dienas. Tačiau jeigu asmuo laimi varžytynes, bet per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, arba jeigu paaiškėja, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas dalyvio mokestis negrąžinamas. Antstolis šias lėšas panaudoja skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti.
Jeigu asmuo dėl kokių nors priežasčių nenori dalyvauti varžytynėse tiesiogiai, jis gali savo pasiūlymą pateikti raštu. Tokią galimybę įteisina Civilinio proceso kodekso (CPK) 712 straipsnis. Varžytynėse raštu dalyvausiantis asmuo iki varžytynių pradžios privalo sumokėti dalyvio mokestį ir patvirtinti, kad jis turi teisę dalyvauti varžytynėse, o savo siūlomą turto kainą, kartu nurodydamas vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę ar adresą), pateikti antstoliui užklijuotame voke.
Tiek raštu, tiek žodžiu kainas siūlantys dalyviai varžytynėse yra lygiaverčiai konkurentai. Raštu pasiūlęs kainą asmuo laimi varžytynes tada, jeigu tiesiogiai dalyvaujantys asmenys už išvaržomą turtą pasiūlo mažiau. Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlo vienodą kainą, pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau užregistruotas pirkėjas.
Antstoliai pastebi, kad nemaža dalis asmenų varžytynėse perkamo turto perpardavinėjimą yra pavertę savo verslu. Todėl nusprendus sąžiningai dalyvauti varžytynėse, svarbu žinoti, kad kiekvienas iš tokių nuolatinių pirkėjų gali bandyti psichologiškai paveikti kitą dalyvį, siūlyti įvairių abejotinų susitarimų. Pavyzdžiui, varžytynių metu kaina gali būti tyčia keliama, konkurentui neleidžiant įsigyti vieno ar kito turto. Gali būti siūlomas mokestis už atsisakymą dalyvauti varžytynėse, arba atvirkščiai - reikalaujama susimokėti už nuolatinių dalyvių pažadą nekelti kainos. Nereikėtų tikėti šių asmenų aiškinimais, kad panašūs pasiūlymai neva iš anksto suderinti su antstoliu. Vienintelis patarimas - su šiais asmenimis nesileisti į kalbas, eiti tiesiai į antstolio kontorą, o prieš varžytynes antstolį informuoti apie tai, kas vyksta kontoros prieigose.
Varžytynėse naudinga pirkti tada, kai turtą pavyksta įsigyti pigesne nei rinkos kaina. Be to, perkant turtą varžytynėse, nereikia mokėti sandorio patvirtinimo mokesčio, kuris kitais atvejais mokamas notarui. Notaro funkcijas šiuo atveju atlieka antstolis ir varžytynių aktą tvirtinantis teisėjas. Tačiau nereikėtų iš antstolio reikalauti konsultacijų ir prognozių, ar koks nors turtas būtų įgyjamas naudingomis sąlygomis, ar ne. Bet kokį turtą perkant, geriausia konsultuotis su tos srities specialistu, žemės ar nekilnojamojo turto ekspertu. Patraukli išvaržomo turto kaina neturi būti vienintelė svarbi sąlyga. Būtina apžiūrėti patį turtą jo buvimo vietoje arba kuo daugiau apie jį sužinoti.
Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 proc. rinkos kainos. Jeigu turtas per pirmąsias varžytynes lieka neparduotas, antrosiose varžytynėse jo pradinė kaina yra 60 proc. rinkos kainos (CPK 722 str.).“
Straipsnyje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
