Antstolių rūmai

 

Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios? Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema?

Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis.

 

Antstolio atsiųstas pranešimas apie varžytynes ir vieši skelbimai jokiu būdu nereiškia, kad varžytynės neišvengiamai įvyks. Kol varžytynės nepradėtos, jos gali būti bet kuriuo momentu atšauktos, jei tik skolininkas suranda kitą galimybę atsiskaityti su kreditoriumi.

 

Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo iš buto, jeigu nuomos sutartis yra nutraukta teismo sprendimu? Ar antstolis gali iškeldinti būstą pardavusius asmenis, kurie nesilaiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir per nurodytą terminą neišsikrausto iš patalpų?

 

Kaip paspartinti skolos išieškojimo procesą, kai skolininkas ilgam išvykęs į užsienį ir nėra žinoma jo gyvenamoji vieta? Ar, nesusisiekiant su skolininku, įmanoma atgauti priteistą skolą, jeigu yra atsiskaitymui reikalingo turto?

Į klausimus atsako Lietuvos Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė:

 

Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis įtvirtina jau plačiai žinomą bendrąjį principą, kad visas sprendimo vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Tačiau kodekso straipsnyje nurodoma ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje gali būti nustatytos išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šias išimtis svarbu žinoti išieškotojams, vertinant galimas priverstinio skolų išieškojimo sąnaudas.

 

Ar antstolis gali reikalauti, kad nuomos mokestis būtų pervedamas patalpų savininko skolai padengti? Ar savininkas gali nutraukti sutartį su nuomininku, iš kurio dėl šios priežasties negavo sutarto mokesčio?

Į klausimus atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė: