Antstoliai

Krizės paveikti žmonės žvalgosi pigesnių prekių ir apdairiau planuoja išlaidas, tačiau, kaip patvirtina statistika, antstolių teikiamos paslaugos netapo ta išlaidų rūšimi, kurios atsisakoma taupymo tikslais. Priešingai – antstolių paslaugomis naudojamasi tik dažniau. Mat būtent antstolių paslaugos daugeliu atvejų padeda išvengti gresiančių nuostolių, t. y. sutaupyti.

Antstolių kontoros tampa ta vieta, kur galima surasti optimalų turtinio ginčo sprendimo būdą ir palankia kaina įsigyti didesnės vertės pirkinių. Tai ne tik žemės sklypai ir statiniai, parduodami iš varžytynių, bet ir aukcionuose parduodami kilnojamieji daiktai, dažniausiai – transporto ir žemės ūkio technikos priemonės.

Kilnojamojo turto aukcionai, prieš keletą metų dar buvę retenybe, šiuo metu daugelyje antstolių kontorų taip pat skelbiami gana dažnai. Kai paskolomis pasinaudoję asmenys nebeturi galimybių šių paskolų grąžinti, būtent įkeisto kilnojamojo turto realizavimas jiems padeda atsiskaityti su kredito įstaiga. Pirkėjams – ar tai būtų ūkininkai, ar asmeninio automobilio ieškantys vairuotojai – antstolių organizuojami aukcionai yra būdas pigiau įsigyti reikiamą daiktą.

Kaip sužinoti apie aukcionus? Kaip sutaupyti naudojantis anstolių paslaugomis?

Laidoje dalyvauja antstolis Arminas Naujokaitis, advokatas Irmantas Balsys ir antstolė Sonata Vaicekauskienė.
LAIDA

Planai pertvarkyti išieškojimus valstybės naudai ir sugrąžinti iš dalies valstybinę priverstinio skolų išieškojimo sistemą kelia daug diskusijų. Verslo ir valstybės institucijų požiūris į situaciją skirtingas.

Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcijoje deklaruojami pažangūs tikslai – supaprastinti ir atpiginti išieškojimus valstybės naudai. Vis dėlto neįvertinus ekonominio pertvarkymo poveikio valstybei, piliečiams ir verslui, sunku spręsti, ar numatomos priemonės padeda pasiekti norimus tikslus.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
LAIDA

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų skaičius Lietuvoje artėja prie 20 tūkst. Tiek kartų antstoliai pasitelkti svarbiems įrodymams fiksuoti per beveik devynerius faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos gyvavimo metus. Pastarųjų metų statistika: daugiau kaip po 3 tūkst. protokolų per metus, vidutiniškai 9 protokolai kasdien.

Faktų konstatavimas populiarėja, tačiau net ir dešimteriopai padidėjęs šios paslaugos mastas Lietuvoje tebėra menkas, palyginti su tuo, kaip faktų konstatavimas paplitęs kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kur antstolių teisinės paslaugos sudaro apie 70 proc. visos antstolių veiklos.

Kokios šios paslaugos perspektyvos Lietuvoje? Ar ji visiems prieinama? Ką liudija iškalbingiausios sėkmės ir nesėkmės istorijos?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorius dr. Vigintas Višinskis, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatas Irmantas Dobilas ir UAB „Arijus“ teisės direktorė Daiva Laužikienė. 

LAIDA

Vaikų globos reguliavimas priverstinėmis teisinėmis priemonėmis nėra pats geriausias būdas, tačiau maždaug 100 Lietuvos vaikų vaikystė susijusi su teismų sprendimais, kuriuos tenka vykdyti antstoliams. Daugeliui besiskiriančių šeimų nepavyksta išspręsti tarpusavio nesutarimų dialogo būdu.

Praktika patvirtina, kad šeimos ginčų atvejais kvalifikuotų specialistų pagalba gali būti pranašesnė už priverstinio vykdymo veiksmus. Kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje, ginčai dėl vaiko priežiūros ir gyvenamosios vietos nustatymo teismuose pirmiausia sprendžiami taikant mediacijos procedūras, kuriomis siekiama, kad šalys rastų abiem pusėms priimtiną nesutarimų pašalinimo būdą. Pagal Šveicarijos įstatymus vaiko paėmimas su trečiųjų šalių pagalba (priverstinai) gali būti taikomas tik tada, kai visos kitos sprendimo vykdymo priemonės būna išnaudotos ir neveiksmingos.

Kodėl Lietuvoje vaikų globos problemas taip dažnai tenka spręsti priverstine tvarka?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Valdas Čeglikas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Adomas Kunčius ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Borovskienė.
LAIDA

Praėjusią savaitę oficialiame varžytynių informacijos tinklalapyje buvo 623 varžytynių skelbimai. Įsigyti siūloma statinius, patalpas, žemės sklypus, automobilius, ūkio ir buities reikmenis. Būna, kad iš varžytynių tenka pardavinėti ir karves, ir pasėlius, ir netgi cukrų. Per pirmąjį šių mertų pusmetį varžytynių metu parduota apie 20 proc. visų išvaržomų daiktų.

STRAIPSNIS