„Piktybiškai besielgiantys tėvai dažnai daro psichologinį spaudimą ne tik buvusioms sutuoktinėms, bet ir vaikams, žadėdami reikalauti išlaikymo senatvėje. Tačiau baimintis dėl to tikrai nevertėtų, nes teisę į pilnamečių vaikų skiriamą išlaikymą pagal įstatymus įgyja tik tie asmenys, kurie patys nevengė išlaikyti vaikų.
Spręsdami tėvų išlaikymo klausimą, teismai atsižvelgia į visas aplinkybes to laikotarpio, kai buvo auginami vaikai. Tam, kad būtų įrodytas tėvo vengimas atlikti pareigas vaikams, gali pakakti antstolio kontoroje vykdytos alimentų išieškojimo bylos dokumentų, patvirtinančių, kad būdamas darbingu, tėvas nesistengė įsidarbinti, nesiregistravo Darbo biržoje ir nesirūpino vaikų išlaikymui būtinomis lėšomis. Jeigu motinai teks kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, tai bus dar vienas svarbus įrodymas, kad tėvas vengė mokėti alimentus.
Pagal Civilinio kodekso 3.206 straipsnį vaikai atleidžiami nuo pareigos išlaikyti tėvus ir tais atvejais, kai jie dėl pačių tėvų kaltės buvo nuolat atskirti nuo tėvų.
Kaip žinome, nuo 2008 metų sausio 1 dienos veikia Vaikų išlaikymo fondas, iš kurio skiriamos išmokos alimentų negaunantiems vaikams.
Spręsdami tėvų išlaikymo klausimą, teismai atsižvelgia į visas aplinkybes to laikotarpio, kai buvo auginami vaikai. Tam, kad būtų įrodytas tėvo vengimas atlikti pareigas vaikams, gali pakakti antstolio kontoroje vykdytos alimentų išieškojimo bylos dokumentų, patvirtinančių, kad būdamas darbingu, tėvas nesistengė įsidarbinti, nesiregistravo Darbo biržoje ir nesirūpino vaikų išlaikymui būtinomis lėšomis. Jeigu motinai teks kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, tai bus dar vienas svarbus įrodymas, kad tėvas vengė mokėti alimentus.
Pagal Civilinio kodekso 3.206 straipsnį vaikai atleidžiami nuo pareigos išlaikyti tėvus ir tais atvejais, kai jie dėl pačių tėvų kaltės buvo nuolat atskirti nuo tėvų.
Kaip žinome, nuo 2008 metų sausio 1 dienos veikia Vaikų išlaikymo fondas, iš kurio skiriamos išmokos alimentų negaunantiems vaikams.
Vaikų išlaikymo fondo administratoriui reikia įrodyti, kad tėvas iš tikrųjų vengia išlaikyti vaikus ir tam tikrą laiką nemokėjo alimentų. Tačiau tikėtis valstybės fondo išmokų galima tik tuo atveju, kai po antstolio atliktų procesinių veiksmų paaiškėja, kad alimentų nepavyko išieškoti net priverstinėmis priemonėmis. Todėl, turint teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo ir nesulaukiant alimentų mokėjimo, būtina kreiptis į antstolį.
Teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turi vaikai, negaunantys teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, kuris turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, arba gaunantys tik dalį tokio išlaikymo sumos. Alimentų išieškojimą vykdantis antstolis išieškotojai išduoda nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies jam priklausančio išlaikymo. Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė, kaip 1,5 MGL, arba 187,50 Lt, nors priteisti alimentai gali būti ir didesni. Neišmokėta alimentų dalis iš skolininko bus išieškoma kaip jo skola vaikams, o fondo išdalintos išmokos pavirs alimentininko skola valstybei.
Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą mokėti valstybės išmokas alimentų negaunančiam vaikui ir apie skolininko laukiančias pasekmes bus skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“. Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais metinių palūkanų.
Tapę valstybės skolininkais, tokie tėvai nebegalės gyventi viltimi, kad jų vaikai užaugę nebereikalaus kažkada nemokėtų alimentų. Skolos valstybei niekur nedings ir bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą.
Neatsiskaičiusieji skolininkai taps našta visiems mokesčių mokėtojams - galbūt šitai padės ir mūsų visuomenei greičiau apsispręsti, kiek galime būti pakantūs skolų nemokėjimui ir kitų pareigų nevykdymui.“
Straipsnyje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų atstovės paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
Teisę į Vaikų išlaikymo fondo išmokas turi vaikai, negaunantys teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, kuris turi būti mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, arba gaunantys tik dalį tokio išlaikymo sumos. Alimentų išieškojimą vykdantis antstolis išieškotojai išduoda nustatytos formos pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies jam priklausančio išlaikymo. Fondo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė, kaip 1,5 MGL, arba 187,50 Lt, nors priteisti alimentai gali būti ir didesni. Neišmokėta alimentų dalis iš skolininko bus išieškoma kaip jo skola vaikams, o fondo išdalintos išmokos pavirs alimentininko skola valstybei.
Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus sprendimą mokėti valstybės išmokas alimentų negaunančiam vaikui ir apie skolininko laukiančias pasekmes bus skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“. Valstybės finansuojamo fondo išmokėtos sumos iš skolininko bus išieškomos su 5 procentais metinių palūkanų.
Tapę valstybės skolininkais, tokie tėvai nebegalės gyventi viltimi, kad jų vaikai užaugę nebereikalaus kažkada nemokėtų alimentų. Skolos valstybei niekur nedings ir bus išieškomos visą skolininkų gyvenimą.
Neatsiskaičiusieji skolininkai taps našta visiems mokesčių mokėtojams - galbūt šitai padės ir mūsų visuomenei greičiau apsispręsti, kiek galime būti pakantūs skolų nemokėjimui ir kitų pareigų nevykdymui.“
Straipsnyje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų atstovės paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
