Antstoliai

Praėjusią savaitę keliuose daugiabučiuose Vilniuje, Medeinos gatvėje, nuo šilumos mazgų, elektros ir vandens skaitiklių skydinių buvo nukirptos spynos. Gyventojai aiškina, kad tokių priemonių ėmėsi senajam administratoriui nepanorus geruoju perleisti turto gyventojams. Tačiau senasis administratorius „Pašilaita“ šią situaciją mato visai kitaip.

„Buvo pakeistos dviejų šiluminių mazgų, šalto vandens įvado ir elektros įvado spynos. Užtrukome apie gerą valandą. Antstolis užfiksavo skaitiklių parodymus, patalpų būklę. Gaila, kad „Pašilaitos“ atstovai nedalyvavo“, - pasakojo Medeinos gatvės 21 namo gyventojas, gyventojų atstovas Eimutis Stankūnas.
STRAIPSNIS

Spalio 1 dieną įsigaliojo daugiau kaip šimtas Civilinio proceso kodekso straipsnių papildymų ir pakeitimų, kuriais tobulinamas priverstinis skolų išieškojimas. Procesas spartėja, reikalauja daugiau drausmės, aktyvesnio skolininkų ir išieškotojų dalyvavimo. Taisyklės pasikeitė. Tad kaip nepatekti į galimų netikėtumų spąstus? Juk įstatymų nežinojimas neapsaugo nuo būsimų teisinių pasekmių.

 

Ladoje dalyvauja antstolė Inga Karalienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igor Golubajev, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ advokatas Jonas Platelis.

LAIDA

Neturtinio pobūdžio teismų įpareigojimai sudaro mažiau kaip 3 proc. visų priverstine tvarka vykdomų sprendimų, tačiau šios kategorijos procesai nuolat kaitina aistras. Teismo žodis pasakytas, o rezultato nėra. Kodėl? Kas kaltas? Kokia išeitis?

Teismo įpareigojimų ignoravimo ir sprendimų vilkinimo problemas dar kartą išryškino nelaimė Palangos atrakcionų parke. Nepaisydamos liepą paskelbto Klaipėdos apygardos teismo draudimo vykdyti atrakcionų veiklą Meilės alėjoje, karuselės tebesisuko iki rugpjūčio pabaigos. Ir Meilės alėjoje, ir gretimoje J. Basanavičiaus gatvėje, kur vaikai ir jų tėvai išgyveno rugpjūčio 17 d. košmarą.

Toks teismo sprendimo ignoravimas šokiravo visuomenę. Vis dėlto nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymas beveik visada yra komplikuotas. Ypač sudėtingas jis tada, kai pačiame teismo sprendime nėra numatyta ir aiškiai apibrėžta sprendimo vykdymo tvarka. Labai dažnai teisinė kova tarp šalių, net ir antstoliui pradėjus vykdyti sprendimą, nesibaigia, tik prasideda kitas jos etapas.

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Andrius Bublys, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos narys Juozas Čivilis ir Klaipėdos antstolė Brigita Tamkevičienė.
LAIDA

Nuo spalio 1 d. įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pataisoms, teismams ir antstoliams bus leista aktyviau naudotis elektroninių ryšių priemonėmis įteikiant šalims teismo šaukimus, pranešimus ir kitus dokumentus, todėl skolos bus aktyviau išieškomos.

STRAIPSNIS

Kartu su atgimstančiais varžytynių procesais į nekilnojamojo turto rinką grįžta ir ginčai dėl areštuoto turto kainos.

„Stabdykite varžytynes. Kaina akivaizdžiai netinkama“, – reikalaujama raštu ir žodžiu. Jeigu visi panašūs prašymai būtų patenkinami, varžytynės veikiausai taptų reta išimtimi.

Oficialiame varžytynių informacijos tinklalapyje prieš laidą buvo 803 varžytynių skelbimai. Tarp jų – 322 skelbimai, kuriais siūloma įsigyti nekilnojamojo turto objektus. Kainų skalė įspūdinga: nuo 160 litų už pusę apgadinto klojimo Kauno rajone iki 8 mln. litų už komercinės paskirties patalpų kompleksą Vilniuje. Abiejų objektų savininkams pradinė pardavimo kaina gali atrodyti per maža, o potencialiems pirkėjams – per didelė.

Kaip surasti tokią formulę, kad išvaržomo turto kaina būtų teisinga, kad padėtų apginti išieškotojo turtinius interesus ir nežlugdytų skolininko? Kodėl to paties turto vertė savininko ir ekspertų vertinimu dažnai yra tokia skirtinga? Ar ginčai dėl kainos gali padėti parduoti turtą brangiau? Ir ką patarti areštuoto turto savininkams, kad varžytynės sumažintų jų turtines problemas, o ne didintų nuostolius?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Andrius Bublys, UAB „Krivita“ turto vertintoja, teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė, Advokatės Nerijos Žeknienės ir partnerių kontoros advokatė Nerija Žeknienė. 

LAIDA

Lietuvoje teisiniai ginčai vis dažniau sprendžiami pasitelkus antstolius: jų teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo, arba "teisinės fotografijos", paslauga padėjo laimėti jau ne vieną bylą.

STRAIPSNIS