Antstolių rūmai

 

Kiekvieną mėnesį Lietuvos antstolių rūmai gauna dešimtis panašaus turinio paklausimų raštu ir telefonu. Tai liudija, kad ir praėjus keleriems metams po antstolių reformos, problemos dar neišnyko.
Į tokias situacijas patekusiems žmonėms pataria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė:

 

Neretai skolininkų artimieji pasipiktinę skundžiasi dėl to, kad antstolio kontoroje jiems neleidžiama paskaityti sutuoktinio arba vaiko vykdomosios bylos. Kas teisus – bylos dokumentų neparodantys antstolio kontoros darbuotojai ar skolininko problemomis susirūpinę šeimos nariai? Situaciją aiškina antstolis Vitalis Milevičius:

 

Lietuvos antstolių rūmų atsakymas: 
„Tai gana dažnos situacijos ir daugelis į jas patekusių pirmiausia galvoja apie tai, kad tapo antstolių arba teismų savivalės aukomis. Kol neteko bylinėtis, žmonės būna įsitikinę, kad jie niekam neskolingi. Kai banke sužino apie netikėtą sąskaitų areštą ir apie jiems negirdėtą teismo sprendimą, kurį vykdo antstolis, daugelis mano, kad įvyko klaida, buvo supainiotos pavardės ir pan. Tačiau įstatymas leidžia kreditoriui imtis savo interesų gynybos atsakovui dar nieko nežinant apie būsimą bylą.

 

Į klausimą atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė:
„Didžiajai daliai skolų iki šiol tinka liaudiškas posakis, kad skola – ne žaizda, neužgis. Skolos bankams arba verslo partneriams gali slėgti visą gyvenimą, tėvų negrąžintos skolos paveldimos ir gali būti išieškomos iš jų vaikų.

 

Į klausimą atsako antstolis Vitalis Milevičius:
„Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Juk teisinė turto arešto paskirtis yra užtikrinti skolos išieškojimą, o ne įspėti skolininką.

 

Kodėl antstoliai dėl skolų kartais areštuoja net ir tas sąskaitas, į kurias pervedamos motinystės pašalpos ar kitos socialinės išmokos? Kaip elgtis žmogui, patekusiam į tokią situaciją?