Antstoliai

Bylinėjimasis iki paskutinio popieriaus lapo ne visada yra teisybės paieškos. Skolų išieškojimo procese toks bylinėjimasis gali būti patogus būdas vilkinti skolos grąžinimą. Juk valstybės teismų aparatas nesąžiningam skolininkui dažniausiai nieko nekainuoja – skundžiant teismui antstolio veiksmus, žyminio mokesčio mokėti nereikia.

Pagal statistiką skundai dėl antstolių veiksmų teismuose išnagrinėjami vidutiniškai per 2–4 mėnesius. Įstatymas reikalauja šios kategorijos skundus išnagrinėti per 7 dienas, tačiau tokia sparta dažniau yra išimtis nei taisyklė, todėl teismai užversti bylomis.

Jeigu pareiškėjai piktnaudžiauja savo teisėmis (jiems tai apsimoka), procesai tęsiasi ir po 3–4 m. Galiausiai patvirtinama, kad antstolio veiksmai buvo teisėti, arba antstolis įpareigojamas atsižvelgti į pareiškėjo reikalavimus, kuriems pateikti teismo procesas nebūtinas. Kyla klausimas, kaip užkirsti kelią skolų išieškojimo vilkinimo procesams?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis, advokatų atstovas.
LAIDA

Ko reikia, kad skolos netaptų kliūtimi naudotis pašalpomis?
Skirdama socialines pašalpas ar kompensacijas, valstybė padeda auginti vaikus ir remia daugelį nepasiturinčių žmonių. Įstatymas garantuoja minimalią paramą net ir pradelstų skolų turintiems pašalpų gavėjams. Vis dėlto įstatymas neveikia pats savaime, ir būtent skolos daugeliui tampa kliūtimi pasinaudoti valstybės skiriamomis pašalpomis.

Kodėl socialinių pašalpų ir kitų neareštuotinų lėšų areštas yra tokia dažna problema? Ko reikia, kad viena valstybės ranka net ir trumpam neatimtų to, ką kita duoda?

Laidoje dalyvauja antstolis Andrius Bublys, psichologė Sigita Kilkutė ir bendrovės „AAA Baltic Servise Company-LAW Firm“ advokatė partnerė Giedrė Domkutė.
LAIDA

Mažėjant besikreipiančiųjų dėl priverstinio skolų išiekšojimo, Lietuvos antstoliai planuoja teikti daugiau taikių paslaugų, nei vykdyti priverdstinių funkcijų. 

STRAIPSNIS

Kai keletą metų žaibiškai plitęs naujų skolų virusas praėjusią žiemą aprimo, buvo galima tik prognozuoti, kad gyvenimas grįžta į normalias vėžes. Naujausia statistika šias prognozes patvirtino – antstoliams pateikiamų skolų skaičius per 2010 m. sumažėjo 4 proc.

Kokios priežastys nulėmė palankius pokyčius ir ką daryti, kad mažėtų ne tik naujų skolų srautas, bet ir susikaupusi skolų našta? Ar galima sakyti, kad sunkmetis jau išmokė žmones būti savo piniginės šeimininkais, jeigu beveik pusę antstoliams perduodamų skolų sudaro skolos iki 200 Lt, o vidutinė šios kategorijos skola yra apie 50–60 Lt?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, advokatė Asta Astrauskienė ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igor Golubajev.

LAIDA

Antstolių teikiama faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga išlieka populiari nepaisant sunkmečio. Per aštuonerius paslaugos gyvavimo metus faktinių aplinkybių konstatavimo mastas padidėjo apie 10 kartų: nuo 310 protokolų 2003 m. iki 3227 protokolų 2010 m. (2009 m. surašytas 3241 protokolas, 2008 m. – 3098). Tokia statistika leidžia tvirtinti, kad ši palyginti nauja interesų gynimo priemonė yra iš tiesų veiksminga.

Faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga vis plačiau taikoma ne tik kaip turtinių, bet ir kaip neturtinių interesų užtikrinimo priemonė. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys dažnai prašo antstolių užfiksuoti mobiliaisiais telefonais siunčiamų trumpųjų žinučių turinį, kuris yra įžeidžiančio, šantažuojančio, grasinančio pobūdžio. Ginant autorių teises prašoma fiksuoti be leidimo atliekamų kūrinių atlikimo faktus. Antstolius taip pat pasitelkia sėkmingų rinkodaros idėjų ar originalių prekių pavadinimų autoriai, kuriems tenka gintis nuo plagiatorių. Populiarių vartojimo prekių gamintojams faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra vienas iš būdų fiksuoti įrodymus demaskuojant nesąžiningus konkurentus. Pavyzdžiui, kai parduotuvių lentynose šalia gaminių su pirkėjų pamėgtu prekės ženklu puikuojasi vizualiai labai panašios nežinomo gamintojo prekės-antrininkės, kurias pirkėjas gali palaikyti pamėgto gamintojo produkcija.

Tad kas yra faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga ir kaip ji veikia?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, advokatė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Liudvika Meškauskaitė, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantis partneris Marius Grajauskas.

LAIDA

Vis daugiau mūsų tautiečių sprunka į svetimus kraštus, tėvynėje neatsikratę skolų šleifo. "Emigruojantys" skolininkai dėl to linkę kaltinti nelengvą gyvenimą Lietuvoje bei greitųjų kreditų bendroves. Šių atstovai su priekaištais nesutinka ir įžvelgia grėsmingą tendenciją: paskolos imamos net negalvojant jas grąžinti.

STRAIPSNIS