Tačiau ši skatinimo sistema netapo panacėja - ji buvo veiksminga tik tuomet, kai buvo kalbama apie dideles išieškomas pinigų sumas ir visiškai nedavė teigiamo efekto, kai reikėjo įvykdyti vykdomąsias bylas dėl nedidelių sumų išieškojimo (iki 1000 Lt) – o juk tokių bylų yra apie 80 proc., taip pat neturtinio pobūdžio bylas, pvz., dėl iškeldinimo, dėl įvairių pažeidimų pašalinimo, dėl asmens grąžinimo į darbą ir pan. Be to, vis daugiau problemų kildavo ir dėl to, jog didžioji dalis – apie 70 proc. antstolių neturėjo teisinio išsilavinimo.
Iš dalies kvalifikacijos stoka ir iš dalies asmeninės atsakomybės už žalingas veiksmų pasekmes nebuvimas (valstybinių antstolių padarytą žalą atlygindavo valstybė) nulėmė, jog reformos išvakarėse, t. y., 2001- 2002 metais iš valstybės kasmet buvo priteisiama apie 1,5-2 mln. Lt žalos, atsiradusios dėl neteisėtų antstolių veiksmų.
Sprendimų vykdymo kokybė ir efektyvumas įvairiais paskaičiavimais buvo itin žemas – teismo antstoliai realiai įvykdydavo nuo 5 iki 9 proc. jiems patikėtų sprendimų.
Ir nors tarp valstybinių teismo antstolių buvo nemažai tikrai atsidavusių savo darbui žmonių, kurie ir šiandien sėkmingai tęsia antstolio karjerą, jų asmeninės, pavienės pastangos negalėjo tapti pakankama atsvara visiems negatyviems reiškiniams, kurie vis dažniau buvo siejami su valstybinių teismo antstolių kontorų veikla. Turima omenyje ne tik itin žemą veiklos efektyvumą, bet ir dažnėjusius kaltinimus korupcija. Todėl antstolių kontoros, antstolių darbas tapo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, kovojančios su korupciniais reiškiniais, tiriamosios veiklos objektu.
Be garsiai reiškiamo visuomenės pasipiktinimo teismo antstolių veikla buvo akivaizdus ir teisininkų bei kitų profesionalų, tiesiogiai susidūrusių su teismo antstoliais atstovaujant išieškotojų interesus, nepasitenkinimas.
Iš viso to galima padaryti vieną labai aiškią išvadą – sistema, kurios pagrindinė funkcija buvo vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus, šią funkciją vykdė epizodiškai, veikė vis labiau nuostolingai ir praktiškai žlugdė kitų teisėsaugos institucijų darbą.
Reformos principai
Akivaizdu, jog tokia situacija paskatino ieškoti progresyvaus modelio, kaip būtų galima be didesnių papildomų valstybės išlaidų užtikrinti antstolių sistemos veikimo efektyvumą.
Susipažinus su valstybinių bei privačių antstolių veiklos modeliais įvairiose valstybėse, įvertinus vieno bei kito antstolių veiklos organizavimo modelio privalumus, 1999 metais buvo aiškiai apsispręsta privačios antstolių veiklos naudai. Būtent 1999 metais buvo patvirtinti Teismo antstolių institucinės reformos metmenys, tapę programiniu dokumentu, apibrėžusiu antstolių institucijos raidą ketveriems metams į priekį.
Esminis motyvas suteikiant prioritetą privačiai veiklai buvo praktikoje daug kartų pasitvirtinusi tiesa, jog privati įmonė ar kita struktūra yra daug veiksmingesnė nei analogiškas funkcijas vykdanti valstybinė, nes privačioji orientuojasi visų pirma į rezultato siekimą kuo ekonomiškesnėmis priemonėmis, o visa jos veikla grindžiama suinteresuotumu ir iš to kylančia didesne iniciatyva. Tuo tarpu kalbant apie valstybinę struktūrą mums visų pirma kyla asociacijos su biurokratija, papildomomis administracinės kontrolės priemonėmis, neveiksmingumu, atsakomybės stoka ir netgi su protekcionizmu.
Įgyvendinant reformą buvo pasirinkti šie pagrindiniai sprendimai:
- Valstybinės teismo antstolių kontoros likviduojamos, jų nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos paskirstomos proporcingai (pagrindiniai rodikliai - bylų skaičius ir skolos suma) naujai paskirtiems antstoliams;
- Suformuojamas aukštos kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos antstolių korpusas;
- Antstoliai veikia kaip privatūs asmenys ir nėra finansuojami iš valstybės biudžeto;
- Antstoliai visiškai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, žalos atlyginimą užtikrina privalomasis antstolių civilinės atsakomybės draudimas;
- Sukuriama veiksminga antstolių savivaldos institucija - Lietuvos antstolių rūmai, vykdanti antstolių veiklos administracinę (disciplinarinę) priežiūrą;
- Vykdymo išlaidų sistema turi užtikrinti materialinį antstolių suinteresuotumą darbo rezultatais, t. y., antstolis atlyginimą turi gauti tik tuomet, kai jis įvykdo sprendimą, taip pat turi būti kompensuojamos faktinės sprendimo vykdymo išlaidos. Antstolio atlyginimo dydis formuojamas regresiniu principu, t. y., kuo didesnė išieškoma suma, tuo mažesnė procentinė antstolio atlyginimo dalis (faktiškai bylose dėl didesnių kaip 100 tūkst. Lt sumų išieškojimo antstolio atlyginimas yra sumažinamas nuo 5 iki 4 proc.). Tokiu būdu užtikrinama, jog antstolis bus suinteresuotas skirti dėmesį visoms vykdomosioms byloms, nepriklausomai nuo išieškomų sumų dydžio.
Praktika parodė, jog sprendimas liberalizuoti antstolio profesiją Lietuvoje reformuojant antstolių sistemą remiantis aukščiau išvardytais principais, buvo progresyvus – apie analogiškų pertvarkymų būtinybę bei galimybes šiandien diskutuojama jau daugelyje Europos valstybių, kuriose veikia valstybiniai teismo antstoliai.
Reformos tikslai ir rezultatai
Praėjus beveik trejiems metams nuo reformos pradžios tikslinga analizuoti reformos rezultatus ir įvertinti, ar lūkesčiai bei kelti tikslai buvo įgyvendinti ir kokiu mastu.
1. Esminis ir pagrindinis tikslas įgyvendinant antstolių veiklos reformą – tai Sprendimų vykdymo efektyvumo didinimas. Šiuo metu Lietuvoje prioritetinė, tačiau ne vienintelė, antstolių sistemos funkcija – užtikrinti teismų ir kitų institucijų priimtų sprendimų vykdymą. Kaip jau minėta, valstybinių teismo antstolių kontorų veikla nebuvo efektyvi ir tai buvo viena pagrindinių reformos vykdymo priežasčių. Pastaruoju metu atlikti įvairūs statistiniai paskaičiavimai rodo, jog per nepilnus trejus metus antstolių veiklos efektyvumas lyginant su 2001- 2002 metais buvusiu 5-7 proc. efektyvumu (priklausomai nuo bylų kategorijos) išaugo beveik keturis kartus iki 20-25 proc., o atskirose vykdomųjų bylų kategorijose – ir dar daugiau. Ar galime teigti, jog tikslas padidinti sprendimų efektyvumą yra pasiektas? Ko gero taip – pokyčiai akivaizdūs.
Tai galima pailiustruoti ne tik statistiniais duomenimis. Iš esmės pasikeitė besiskundžiančiųjų antstolių veikla asmenų kontingentas – jei anksčiau 95 proc. skundų sudarė išieškotojų nusiskundimai dėl to, jog antstolis nieko nedaro ar daro viską, kad nereikėtų nieko daryti, tai dabar 95 proc. skundų sudaro skolininkų nusiskundimai, jog antstolis uoliai dirba savo darbą ir iš jų išieško skolas – nežinia, kodėl jie galvoja, jog geras antstolis turėtų neišieškoti skolų, t. y. - nedirbti?
Dar vienas maloniai nustebinęs antstolių darbo efektas – tai išaugęs visuomenės sąmoningumas – vis daugiau baudų sumokama laiku (kai kuriuose rajonuose, pasirodo, netgi administracinės teisės pažeidėjų mažėja), įvairūs civiliniai ginčai vis dažniau išsprendžiami iki teismo, vis daugiau bylų baigiasi taikos sutartimi, na, o labiau linkę vilkinti procedūras asmenys skuba grąžinti ieškovui priteistas sumas dar iki teismo sprendimas bus perduotas vykdyti antstoliui.
Pažymėtina ir tai, jog antstoliai, tapę visiškai atsakingais už savo veiksmų pasekmes - tiek turtines, tiek moraline prasme (iki šiol šią atsakomybę iš esmės prisiimdavo valstybė) pradėjo daug atsakingiau elgtis ir akivaizdus rezultatas -teismuose sumažėjo skundų dėl antstolių veiksmų (nors pirmuosius mėnesius jų buvo gana daug ir praktiškai visi skundai buvo dėl vykdymo išlaidų, nes skolininkai nebuvo įpratę jas mokėti), nėra ir antstoliams iškeltų didelių ieškinių, kas taip pat labai svarbu, turint omenyje anksčiau buvusią situaciją, kai valstybė atsakydavo už teismo antstolių veiksmais padarytą žalą.
Tiesa, patiems antstoliams šis visuomenės moralės ugdymas kainavo ir dar kainuos nemažai jėgų. Ne paslaptis, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios taip greitai išaugo skolininkų sąmoningumas – tai sprendimų vykdymo išlaidos, kurios kartais gali sudaryti nemažą sumą. Ir ypač tais atvejais, kai dėl skolininko piktybiškumo, nenoro bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai prisidėti prie greitesnio skolos grąžinimo, antstolis turi taikyti daug vykdymo priemonių išieškant skolą.
Tiek antstolių sistema, tiek antstolių savivaldos institucijos ir netgi Teisingumo ministerija susilaukė daug nepatenkintųjų skundų su reikalavimais mažinti arba netgi panaikinti vykdymo išlaidas. Tai rodo, jog visuomenėje vis dar gaji nuostata, jog paslaugos, nors ir nekokybiškos, turi būti nemokamos. Bet argi jos buvo nemokamos? Kaip jau minėta, vykdymo išlaidos egzistavo dar iki reformos. Be to, valstybinių teismo antstolių sistema buvo išlaikoma iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Ir netgi labai sąžiningas pilietis, dorai ir laiku vykdęs visas savo teisines pareigas, privalėjo, nors ir netiesiogiai, mokesčių pavidalu, mokėti už tai, jog iš jo kaimyno Petro Petraičio būtų išieškota pvz., dešimta per metus paskirta bauda už važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto arba būtų išieškoti alimentai kaimyno pirmosios žmonos naudai, nors, atrodytų, tai tik jų abiejų tarpusavio reikalas. Kaip buvo rašoma vieno Lietuvos dienraščių vedamajame straipsnyje, kalbant apie skolas mūsų visuomenėje dar trūksta garbės ir antstoliams teko nelengvas vaidmuo – prisidėti prie valstybės piliečių garbės ir sąžiningumo ugdymo.
Itin svarbu paminėti, jog sprendimų vykdymo sistemos pertvarkymas buvo neišvengiamas siekiant užtikrinti ne tik Lietuvos Konstitucijoje, bet ir tarptautiniu mastu įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į veiksmingą teisingumą įgyvendinimą Lietuvoje. Šiuolaikinėje jurisprudencijoje pripažįstama, jog veiksmingas teisingumas yra ne tik pakankamai greitas bylos nagrinėjimas, tačiau ir tinkamas vykdymo procesas – t. y., asmens teisė į tinkamą sprendimo įvykdymą, realų teismo pripažintų interesų įgyvendinimą per kuo trumpesnį laiką - apie tai ne kartą savo sprendimuose yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Taigi pamatinių žmogaus teisių apsauga yra neatsiejamai susijusi su antstolių veiklos efektyvumu. Ir akivaizdu, jog mūsų teisinės sistemos įvertinimas būtent šiuo aspektu yra ir buvo galimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu, ypač jei šios teisės bus pažeidžiamos. Daug kalbama ir apie tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą teisingumo, taigi - ir sprendimų vykdymo, srityje. Tiek ES plėtros, tiek tarptautinės verslo globalizacijos kontekste didele kliūtimi plėtoti tarpvalstybinius santykius gali tapti neišvystyta ar nevienodo išsivystymo lygio teisinė sistema. Turima omenyje ne tik tarpvalstybinį bendradarbiavimą dokumentų įteikimo, sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityse. Tai jau tapo norma. Dabar atėjo eilė tobulinti šias procedūras, ieškoti naujų, veiksmingesnių bendradarbiavimo būdų ir kelių. Ir apie tai šiandien bus dar daug kalbama. Noriu tik pabrėžti, jog veiksmingas tarptautinis bendradarbiavimas yra daug efektyvesnis, jei vykdomas tarp sėkmingai veikiančių institucijų. Taigi apibendrinant galima teigti, jog esminiai lūkesčiai, susiję su sprendimų vykdymo efektyvumo didinimu, įgyvendinus reformą buvo įgyvendinti – ir tai labai svarbus reformos rezultatas.
2. Visa reforma būtų buvusi bevertė, jei nuo pat pradžių nebūtų buvęs suformuluotas esminis uždavinys - suformuoti Lietuvoje aukštos kvalifikacijos antstolių korpusą. Dar prieš penkerius metus jaunam teisininkui, ką tik baigusiam universitetą, pasiūlius pasirinkti teismo antstolio profesiją natūrali reakcija, kurios galėjai susilaukti – pasipiktinimas, sumišęs su nuostaba: ”Jūs ką? Aš - antstolis? Niekada.”
Reikalavimas antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ilgai nebuvo privalomas ir tik nedidelė dalis antstolių turėjo aukštąjį teisinį išsilavinimą, o tai nulėmė, jog antstolio profesija ilgai nebuvo priskirta tam pačiam lygmeniui kaip advokato, notaro ar teisėjo. Reikalavimas antstoliui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą atsirado tik 2000 metais. Įgyvendinant antstolių sistemos reformą Antstolių įstatyme buvo įtvirtinti dar griežtesni reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais. Nuo 2003 01 01 antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.
Kalbant apie antstolių korpusą negalime pamiršti ir antstolių padėjėjų. Ši profesija atsirado antstoliams tapus privatiems, t. y., nuo 2003 01 01. Antstolio padėjėjui, kaip ir antstoliui, taikomi aukšti profesiniai reikalavimai - juo gali tapti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Asmens atitikimą šiems reikalavimams tikrina Teisingumo ministerija. Antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjo veiklą ir ši kontrolė yra labai svarbi, turint omenyje tai, kad antstolio padėjėjui suteikiami pakankamai platūs įgaliojimai.
3. Dar vienas tikslas, kurio buvo siekiama reformuojant antstolių sistemą – tai Lietuvos gyventojams teikiamų teisinių paslaugų pasiūlos plėtra bei šių paslaugų įvairovės padidinimas, kartu užtikrinant ir aukštą kokybę. Nors pagrindinis antstolių veiklos tikslas – vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus, reikia pasakyti, jog po reformos Lietuvos gyventojai ir verslo subjektai įgijo galimybę naudotis visiškai naujomis teisinėmis paslaugomis, kurias pradėjo teikti antstoliai. Tai tapo įmanoma tik iškėlus profesinių bei moralinių reikalavimų antstoliams kartelę į pakankamai aukštą lygį. Taigi naujasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas numato, jog, be savo pagrindinės funkcijos, antstolis dar gali: konstatuoti faktines aplinkybes (teismo pavedimu ar bet kurio asmens prašymu), įteikti procesinius ir kitus dokumentus (teismo pavedimu ar bet kurio asmens prašymu), tarpininkauti vykdant turtines prievoles (t. y., veikti kaip įgaliotas asmuo ikiteisminio skolos sugrąžinimo procese); vykdyti įkeisto kilnojamojo turto aukcionus; teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teisme; saugoti ar administruoti turtą vykdymo procese. Rezultatas akivaizdus – vis daugiau asmenų (ypač advokatai) naudojasi faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga, populiarus dokumentų įteikimas per antstolį, tarpininkavimas iki teismo susigrąžinant skolas. Tam tikrose srityse (ypač kiek tai susiję su skolų grąžinimo sureguliavimu) tampa populiarios ir antstolių konsultacijos.
4. Kalbant apie rezultatus negalima nepaminėti ir ekonominio reformos aspekto, o tiksliau – sprendimų vykdymo sistemos sąsajų su verslu pačiose įvairiausiose srityse. Šiuolaikinei, kreditavimu grindžiamai ekonomikos plėtrai neabejotinai turi įtakos ir tai, kiek efektyviai veikia skolų išieškojimo sistema.
Nors ir nenorėdamos atskleisti komercinių paslapčių, susijusių su prekių bei paslaugų kainodara, daugelis įmonių pripažįsta, jog į kainą įskaičiuojama ir skolų rizika, kai prekė ar paslauga teikiama kreditan ar su atidėtu apmokėjimu. T. y., kuo didesnė rizika, jog už tam tikras prekes ar paslaugas nebus atsiskaityta laiku ar nebus atsiskaityta visai, tuo brangiau moka visi šių prekių ar paslaugų vartotojai. Dėl laiku negrąžintų skolų patiriamas pinigų “įšaldymo” efektas tampa ypatingai skaudus, jei kalbėsime apie komunalinių paslaugų įmonių veiklos plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą. Nepamirškime, jog nuo skolų išieškojimo efektyvumo priklauso ir visų finansinių institucijų, kurių veikla susijusi su kreditavimu, paskolų ir garantijų teikimu, draudimu, nuoma, finansiniu tarpininkavimu, elektroniniais atsiskaitymais, veikla bei galimybėmis ją plėtoti. Ir nors verslo plėtra nebuvo formuluojama kaip atskiras reformos įgyvendinimo uždavinys, tačiau kalbant apie reformos rezultatus būtina paminėti, jog skolų rizikos faktorius antstolių dėka Lietuvoje sumažėjo ir yra akivaizdi tendencija jam mažėti ateityje, antstoliams dirbant vis geriau.
Įgyvendinant antstolių reformą taip pat buvo suformuluoti bei praktiškai realizuoti ir šie tikslai:
- Sumažintos valstybės išlaidos sprendimų vykdymo sistemos išlaikymui.
- Sukurta Informacinė antstolių sistema, kurios dėka antstoliai naudojasi pačiomis pažangiausiomis informacinėmis technologijomis.
- Įsteigta realiai funkcionuojanti antstolių savivaldos institucija – Lietuvos antstolių rūmai.
Apibendrinant darytinos tokios išvados:
- Antstolių reforma Lietuvoje jau davė teigiamus rezultatus – praktiškai buvo realizuoti visi esminiai tikslai, kurie buvo suformuluoti rengiantis reformos įgyvendinimui, pasireiškė ir daugiau, nei buvo tikėtasi, teigiamų aspektų;
- Šiuo metu pagrindinė užduotis – užtikrinti sprendimų vykdymo sistemos Lietuvoje stabilumą ir sudaryti sąlygas antstolių veiklos efektyvumo didėjimui. Būtina ryžtingai atmesti įvairiausius siūlymus “atpiginti” ar padaryti visiškai nemokamą sprendimų vykdymo procesą – akivaizdu, jog tai reikštų grįžimą prie senosios sistemos veikimo principų ir privestų prie visų reformos rezultatų sunaikinimo;
- Tikslinga plėtoti ir stiprinti antstolių savivaldos institucijų veiklą, užtikrinant sprendimų vykdymo sistemos organizacinį stiprinimą ir tobulinimą. Svarbus vaidmuo čia tenka ir Teisingumo ministerijai, kaip koordinuojančiai institucijai, užtikrinančiai antstolių sistemos sąveiką su kitomis valstybinėmis ir teisinėmis struktūromis;
- Būtina daugiau dėmesio skirti mokslinei veiklai – mokslo tyrimams sprendimų vykdymo ir kitos antstolių veiklos srityse. Prie to privalo aktyviau prisidėti patys antstoliai, nes tik praktinėmis žiniomis grįstos teorinės išvados turi išliekamąją bei praktinę vertę mūsų visų veikloje;
- Vis svarbesnė Lietuvai tampa tarptautinio bendradarbiavimo plėtra, ypač tapus ES nare. Šioje srityje dar daug plėtotinų temų ir spręstinų klausimų.
