Konsultacija. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas antstolio ar suinteresuoto asmens prašymą pakeisti vykdymo procese išieškotoją nagrinėja tik tada, kai byla jau yra galutinai išspręsta ir teisių perėmimas vyksta vykdymo proceso metu. Šis prašymas nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnyje nustatytas taisykles ne vykdomojoje ar naujai pradėtoje civilinėje byloje, o toje civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo procesinis dokumentas yra vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) arba kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Klausimas, ar materialinių subjektinių teisių perėjimas yra teisėtas, CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nesprendžiamas, tačiau tai neatima iš suinteresuotų asmenų galimybės pasinaudoti actio Pauliana institutu. Todėl, jeigu procesą paliekantis išieškotojas savo ruožtu taip pat turi ir savo kreditorius, pastarųjų įtraukti į klausimo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą nereikia.
CPK 48 straipsnio 1 dalis leidžia procesinių teisių perėmimą bet kurioje proceso stadijoje, todėl, jeigu byla dar nagrinėjama apeliacine ar kasacine tvarka, procesinių teisių perėmimas galimas ir turi įvykti būtent apeliaciniame ar kasaciniame procese.
Jeigu pirmosios instancijos teisme sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą antstoliui žinoma, kad pakeitus vieną išieškotoją kitu pirmasis išieškotojas tampa nemokus (pvz., antstolis kitose vykdomosiose bylose nustato, kad šis asmuo neturi turto, į kurį kitų išieškotojų naudai galima būtų nukreipti išieškojimą, o pagrindas spręsti procesinių teisių perėmimą yra neatlygintinas sandoris) ir yra tikimybė, kad nebus galima patenkinti jo kreditorių reikalavimų kitose antstolio turimose vykdomosiose bylose, antstolis turi informuoti tokius kreditorius apie teisme sprendžiamą klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir jų teisę reikšti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.5, 6.66, 6.67 straipsnių pagrindu (actio Pauliana) (CPK 634 straipsnio 3 dalis).
CPK 48 straipsnio 1 dalis leidžia procesinių teisių perėmimą bet kurioje proceso stadijoje, todėl, jeigu byla dar nagrinėjama apeliacine ar kasacine tvarka, procesinių teisių perėmimas galimas ir turi įvykti būtent apeliaciniame ar kasaciniame procese.
Jeigu pirmosios instancijos teisme sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą antstoliui žinoma, kad pakeitus vieną išieškotoją kitu pirmasis išieškotojas tampa nemokus (pvz., antstolis kitose vykdomosiose bylose nustato, kad šis asmuo neturi turto, į kurį kitų išieškotojų naudai galima būtų nukreipti išieškojimą, o pagrindas spręsti procesinių teisių perėmimą yra neatlygintinas sandoris) ir yra tikimybė, kad nebus galima patenkinti jo kreditorių reikalavimų kitose antstolio turimose vykdomosiose bylose, antstolis turi informuoti tokius kreditorius apie teisme sprendžiamą klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir jų teisę reikšti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.5, 6.66, 6.67 straipsnių pagrindu (actio Pauliana) (CPK 634 straipsnio 3 dalis).
