Antstoliai

2003 m. spalio 15 d. Nr. 02-04-09

Dėl daiktinių įrodymų (tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų) administracinės bylose sunaikinimo tvarkos

Klausimas: Kaip turėtų būti sunaikinami daiktiniai įrodymai administracinėse bylose - tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai, jeigu: šiuo metu galiojantys ir specialią sunaikinimo tvarką nustatantys norminiai aktai yra 1998 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 178 "Dėl areštuoto (paimto), konfiskuoto ar kitaip valstybei perduoto etilo alkoholio bei alkoholinių gėrimų (išskyrus alų) sunaikinimo" ir 1999 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1116 "Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo laikinosios tvarkos patvirtinimo", kuriuose numatyta, kad jeigu sprendimą sunaikinti produktus priima teismas, sunaikinimą organizuoja teismo antstolis; nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui ir reformavus antstolių sistemą, teismas vykdomąjį raštą išrašo išieškotojo prašymu ir pats išieškotojas pasirenka antstolį, kuriam apmoka administravimo ir vykdymo išlaidas, išskyrus atvejus, numatytus Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalyje; konfiskacijos dalyje išieškotojui - valstybei atstovauja teritorinis mokesčio administratorius (Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų, patvirtintų 1997 m. rugsėjo 5 d. VMI prie Finansų ministerijos įsakymu Nr. 75, 7.3 punktas (Žin., 1997, Nr. 87-2215), tačiau daiktinių įrodymų (nusikaltimo įrankių, priemonių ar objekto) sunaikinimo atveju nėra išieškotojo; Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija jau kreipėsi į apylinkės teismą su rašytiniu prašymu vadovautis minėtų 1998 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 178 ir 1999 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 1116 bendrosiomis nuostatomis, kad tabako ir alkoholio naikinimo darbus turi organizuoti institucija, priėmusi sprendimą juos sunaikinti; nutarimuose esanti specialioji norma apie teismo antstolių vaidmenį šiame procese negali būti pritaikyta, nes nebėra teismo antstolių; susidaro įstatymų spraga, nes iki 2003 m. sausio 1 d. tarp institucijos, priėmusios sprendimą sunaikinti tabako ar alkoholio produktus, šiuo atveju - apylinkės teismo, ir kito Vyriausybės nustatyto subjekto, dalyvaujančio ir galinčio organizuoti minimų produktų naikinimą, t.y., Valstybinės mokesčių inspekcijos, - neliko vienos grandies - teismo antstolio. Neaišku, kaip elgtis su vykdymo eilės laukiančiais teismo priimtais procesiniais sprendžiamaisiais dokumentais.

Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo

A3-87 2003 m. rugsėjo 9 d.

Klausimas. Ar reikia mokėti žyminį mokestį, kai į teismą kreipiasi asmuo su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis)?

 

Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo normų taikymo

A3-84 2003 m. birželio 26 d.

Klausimas. Ar CPK 512 straipsnyje nustatytas procesinis terminas skundui paduoti dėl antstolių ar notarinių veiksmų per dešimt dienų, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, gali būti atnaujinamas CPK 78 straipsnio tvarka?

Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo bei Viešųjų pirkimų įstatymo normų taikymo

A3-86 2003 m. birželio 30 d.

Klausimas. CPK 611 straipsnyje numatyta, kad teismo nutartimi išieškomos vykdymo išlaidos. Kokia tvarka nagrinėjami antstolių pareiškimai? Ar užvedamos civilinės bylos, ar nutartis priimama vykdomojoje byloje? Bylos nagrinėjamos rašytinio ar žodinio proceso tvarka? Ar iš skolininko išieškomos teismo išlaidos?

Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo

A3-106 2004 m. gegužės 20 d.

Klausimas. Priėmęs vykdomąjį dokumentą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 655 straipsnis). Neretai skolininkas per antstolio nustatytą terminą sprendimą įvykdo ir atsiskaito su išieškotoju, kuris apie tai praneša antstoliui. Antstolis vykdomajame dokumente pažymi, kad išieškotojo pranešimu vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, ir grąžina šį dokumentą teismui, nepridėdamas išieškotojo pareiškimo kopijos. Ar užtenka tokios antstolio žymos apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir ar galima laikyti, kad vykdomoji byla baigta CPK 632 straipsnio 1 punkto prasme? Ar šiuo atveju antstolis turėtų savo patvarkymu nutraukti vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas)? Kaip tokiu atveju sprendžiami vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimai?

Klausimas. CPK 663 straipsnio 3 dalis nustato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 3 tūkstančius litų. Ar galima nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančio paskutinio būsto dalį, jeigu išieškoma suma neviršija 3 tūkstančių litų?
Ar galima nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį būstą, jeigu skolininkas jame negyvena ir jam nuosavybės teise nepriklauso kitas būstas? Jeigu nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis negyvena, būtų galima, tai kaip turėtų pasielgti antstolis, kai realizuojant šį būstą skolininkas jame apsigyvena? Ar tokiu atveju antstolis turėtų nutraukti tolesnį turto realizavimą, ar ta aplinkybė, kad skolininkas jam priklausančiame būste apsigyvena jau prasidėjus turto realizavimo procesui, t. y. po būsto arešto, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės?
Ar CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta sąvoka "išieškoma suma" turi būti suprantama kaip vykdomajame dokumente nurodyta priteista skola ir vykdymo išlaidos ar tik kaip vykdomajame dokumente nurodyta priteista skola?