Tiek meno kūrinių, tiek verslo idėjų atnešama materialinė nauda tiesiogiai priklauso nuo autorių ir savininkų galimybių apginti savo nuosavybės teises.
Kol kas pasigirti dideliais autorių teisių apsaugos pasiekimais Lietuva negali. Siautėjantys idėjų vagys varo į neviltį verslininkus, mažindami įmonių konkurencingumą. Valstybė surenka mažiau mokesčių. Amatininkai atvirai prisipažįsta nevežantys įdomiausių darbų į muges, kad šie nebūtų tuoj pat nuplagijuoti.
Vis dėlto daugelis kūrėjų nelinkę nuolaidžiauti net ir sunkiausiai tramdomiems interneto „piratams“. Pavyzdžiui, prieš keletą dienų paaiškėjo, kad lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ nelegalus platinimas jo kūrėjams netapo staigmena - tam buvo ruoštasi iš anksto. Lietuvos Antipiratinės veiklos asociacijos atstovai kartu su policijos pareigūnais bei antstoliais jau kurį laiką stebi populiariausias apsikeitimo bylomis („torrent“) svetaines ir aiškinasi nelegalių kopijų platintojų kompiuterių IP adresus. Nelegalios filmo kopijos šalinamos iš interneto, pažeidėjų laukia administracinė atsakomybė.
Tad kokios teisinės priemonės svarbios ginant autorinės ir intelektinės nuosavybės teises? Ar antstolių paslaugos naudingos tik fiksuojant pažeidimus, ar jos gali padėti ir siekiant apsisaugoti nuo kūrybos vagių? Galiausiai, kokiais atvejais antstoliams tenka išieškoti skolas ne iš lėšų ar turto, bet iš skolininko turtinių teisių – pavyzdžiui, iš išradėjo teisės į išmokas už patentą ar įpėdinio teisės į palikimą?
Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Valdas Čeglikas, Advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Muzikos kūrinių skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Adamonis.
LAIDA