Baigtinis sąrašas pagrindų, kai antstolis privalo ar turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, yra numatytas Civilinio proceso kodekso 626 ir 627 straipsniuose.
Pagal kodekso 626 straipsnį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
2) skolininkui netekus veiksnumo;
3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;
4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;
5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;
6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;
7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
Civilinio proceso kodekso 627 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.
