Žiniasklaida

2012-01-23
lrytas.lt
Antstolių darbe atjauta yra svarbesnė už skūralupystės įgūdžius
 
Kai prieš devynerius metus Neringa Lipeikienė pasirinko antstolės karjerą artimieji nustebo: „O kokį darbą dirba tie antstoliai?“ Dabar atsakymas žinomas tūlam lietuviui - antstoliai yra šaltakraujiški įstatymų vykdytojai, kurie dėl pinigų yra pasirengę net vargingiausiam kaimiečiui nudirti kailį. Garliavoje kunkuliuojant giminių batalijoms didelį minios spaudimą tenka atlaikyti ir šios profesijos atstovams. Bet ar tikrai antstolių darbe svarbiausia savybė yra bejausmis nuožmumas, o pagrindiniu darbo įrankiu – prievarta?

2012-01-19
ŽINIŲ RADIJAS
Kaip atpiginti skolų valstybei išieškojimą?
Planai pertvarkyti išieškojimus valstybės naudai ir sugrąžinti iš dalies valstybinę priverstinio skolų išieškojimo sistemą kelia daug diskusijų. Verslo ir valstybės institucijų požiūris į situaciją skirtingas.

Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepcijoje deklaruojami pažangūs tikslai – supaprastinti ir atpiginti išieškojimus valstybės naudai. Vis dėlto neįvertinus ekonominio pertvarkymo poveikio valstybei, piliečiams ir verslui, sunku spręsti, ar numatomos priemonės padeda pasiekti norimus tikslus.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
LAIDA

2011-12-15
ŽINIŲ RADIJAS
Kokios faktų konstatavimo perspektyvos Lietuvoje?
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų skaičius Lietuvoje artėja prie 20 tūkst. Tiek kartų antstoliai pasitelkti svarbiems įrodymams fiksuoti per beveik devynerius faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos gyvavimo metus. Pastarųjų metų statistika: daugiau kaip po 3 tūkst. protokolų per metus, vidutiniškai 9 protokolai kasdien.

Faktų konstatavimas populiarėja, tačiau net ir dešimteriopai padidėjęs šios paslaugos mastas Lietuvoje tebėra menkas, palyginti su tuo, kaip faktų konstatavimas paplitęs kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kur antstolių teisinės paslaugos sudaro apie 70 proc. visos antstolių veiklos.

Kokios šios paslaugos perspektyvos Lietuvoje? Ar ji visiems prieinama? Ką liudija iškalbingiausios sėkmės ir nesėkmės istorijos?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorius dr. Vigintas Višinskis, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatas Irmantas Dobilas ir UAB „Arijus“ teisės direktorė Daiva Laužikienė. 

2011-11-17
ŽINIŲ RADIJAS
Ar antstolių paslaugos padeda spręsti šeimų ginčus?
Vaikų globos reguliavimas priverstinėmis teisinėmis priemonėmis nėra pats geriausias būdas, tačiau maždaug 100 Lietuvos vaikų vaikystė susijusi su teismų sprendimais, kuriuos tenka vykdyti antstoliams. Daugeliui besiskiriančių šeimų nepavyksta išspręsti tarpusavio nesutarimų dialogo būdu.

Praktika patvirtina, kad šeimos ginčų atvejais kvalifikuotų specialistų pagalba gali būti pranašesnė už priverstinio vykdymo veiksmus. Kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje, ginčai dėl vaiko priežiūros ir gyvenamosios vietos nustatymo teismuose pirmiausia sprendžiami taikant mediacijos procedūras, kuriomis siekiama, kad šalys rastų abiem pusėms priimtiną nesutarimų pašalinimo būdą. Pagal Šveicarijos įstatymus vaiko paėmimas su trečiųjų šalių pagalba (priverstinai) gali būti taikomas tik tada, kai visos kitos sprendimo vykdymo priemonės būna išnaudotos ir neveiksmingos.

Kodėl Lietuvoje vaikų globos problemas taip dažnai tenka spręsti priverstine tvarka?

Laidoje dalyvauja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Valdas Čeglikas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Adomas Kunčius ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Borovskienė.
LAIDA

2011-11-14
VEIDAS
Varžytynėms trūksta pirkėjų
Praėjusią savaitę oficialiame varžytynių informacijos tinklalapyje buvo 623 varžytynių skelbimai. Įsigyti siūloma statinius, patalpas, žemės sklypus, automobilius, ūkio ir buities reikmenis. Būna, kad iš varžytynių tenka pardavinėti ir karves, ir pasėlius, ir netgi cukrų. Per pirmąjį šių mertų pusmetį varžytynių metu parduota apie 20 proc. visų išvaržomų daiktų.

2011-11-11
lrytas.lt
Vilniuje 7 daugiabučių gyventojai savo turtą iš namų administratoriaus perėmė jėga
Praėjusią savaitę keliuose daugiabučiuose Vilniuje, Medeinos gatvėje, nuo šilumos mazgų, elektros ir vandens skaitiklių skydinių buvo nukirptos spynos. Gyventojai aiškina, kad tokių priemonių ėmėsi senajam administratoriui nepanorus geruoju perleisti turto gyventojams. Tačiau senasis administratorius „Pašilaita“ šią situaciją mato visai kitaip.

„Buvo pakeistos dviejų šiluminių mazgų, šalto vandens įvado ir elektros įvado spynos. Užtrukome apie gerą valandą. Antstolis užfiksavo skaitiklių parodymus, patalpų būklę. Gaila, kad „Pašilaitos“ atstovai nedalyvavo“, - pasakojo Medeinos gatvės 21 namo gyventojas, gyventojų atstovas Eimutis Stankūnas.
STRAIPSNIS

«««  1  2  3  4  »»»