Antstolio pirmtakai - diečkus, vižas ir vaznys

 

Antstolio institutas, kaip šiuolaikinio teisingumo mechanizmo sudedamoji dalis, turi daugiau kaip 500 metų istoriją. Jo ištakos glūdi Kijevo Rusios bei feodalinės Lietuvos teisėje. Teismo antstolio pirmtakai - diečkus, vižas ir vaznys - minimi XVI-XVIII a. istorijos šaltiniuose.

 

Visuotinės lietuvių enciklopedijos XII tome nurodoma, kad diečkus XIV a. buvo teismo pareigūnas, be kitų teisėjo pavedimų vykdęs teismo sprendimus. Diečkai veikė iki XVI a. pabaigos. Lietuvos statutuose, be diečkaus, nurodomi ir kiti teismo sprendimus padedantys vykdyti pareigūnai – vižas ir vaznys.

 
Vižus XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje skirdavo ir prisaikdindavo vaivada, Žemaitijoje – seniūnas; vižai vykdydavo teismų sprendimus, būdavo oficialūs liudytojai, teismų urėdininkų pasiųsti apžiūrėdavo padarytus nuostolius. Vižas pareigas atlikdavo su dviem kviestiniais šlėktomis, kurie būdavo jo veiksmų liudytojai ir tvirtintojai.

 
Vaznius XVI a. pabaigoje kiekvienoje apskrityje skyrė vaivada. Vazniai vykdė žemės, pilies, pakamario, Didžiojo kunigaikščio teismo, Lietuvos Vyriausjojo tribunolo ir kitų teismų sprendimus.

Išsamiau apie diečkaus, vižo ir vaznio institutų užuomazgas bei raidą savo moksliniuose straipsniuose rašo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros docentas socialinių mokslų daktaras Jevgenij Machovenko. Svetainės skaitytojams pateikiame šio teisės istoriko darbų fragmentus.