Grįžti atgal

Procedūros

Procedūros

Vykdymo procesas daugeliu atvejų prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju iki tam tikro termino. Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Raginimas taip pat nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu penkiasdešimt septyni eurai piniginių sumų išieškojimo bylose.

Vykdant nedidelių skolų – iki 57 eurų – išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.

Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu – paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

Skolininkui neįvykdžius prievolės per raginime nustatytą terminą, antstolis pradeda jo turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką. Visoms kredito įstaigoms elektroninio ryšio priemonėmis pateikiamas antstolio nurodymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Asmens turimoms sąskaitoms pradedami taikyti reikiami suvaržymai. Susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, taip pat yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis, nes skolos gali būti išieškomos ir iš sutuoktinio turte esančios skolininko turto dalies. Priklausomai nuo individualių skolininko savybių, gali būti kreipiamasi informacijos ir į kitus registrus. Pvz., jeigu skolininkas yra medžiotojas, antstolis gali kreiptis į Valstybinį ginklų registrą, jeigu žvejys – į Vidaus vandenų laivų registrą ir pan.

Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Skolininkas gali jų išvengti, jeigu pats susiranda areštuoto turto pirkėją ir iki varžytynių paskelbimo pasiūlo jį antstoliui. Tokiu atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam asmeniui ir skola padengiama be varžytynių. Pardavus turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba realizavus jį varžytynėse, gautos piniginės lėšos paskirstomos išieškotojams. Jeigu reikia padengti keletą skolų, visų išieškotojų reikalavimai tenkinami eilės tvarka, kuri įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje.

Kai ilgai nerandama skolininko turto ir pajamų, antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui. Tačiau paprastai kreditoriai būna linkę neatsiimti vykdomųjų raštų, nes tokiu būdu išvengia vykdymo išlaidų mokėjimo ir galimų papildomų išlaidų, jeigu nuspręstų vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikti iš naujo.

Teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni terminai. Pvz., jeigu vykdomieji dokumentai išduoti dėl nesumokėtų administracinių baudų, jeigu jie išduoti ne teismų, bet kitų institucijų pagal ne ginčo tvarka priimtus sprendimus. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.

Teismuose priimti sprendimai savaime netampa vykdomaisiais dokumentais, kuriuos vykdo antstoliai.

 
Vienintelė išimtis - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui.Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui atskirą vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą jo paties pasirinktam antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko turto, gyvenamoji ar darbo vieta.

Priverstinio vykdymo priemones, kurios taikomos skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, numatytos Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje. Tai išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas.

Remdamasis turimais duomenimis apie skolininkus ir debitorius, antstolis taip pat gali priimti sprendimą, kad tam tikros įmonės debitoriai neturi teisės perversti pinigų į skolininko sąskaitą, o privalo juos pervesti į antstolio sąskaitą, kad lėšos po to būtų paskirstomos kaip išieškotos.


Visas sprendimų vykdymo išlaidas apibrėžia teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.


Struktūriškai vykdymo išlaidos yra skirstomos į dvi sudedamąsias dalis. Viena dalis - vykdomosios bylos administravimo išlaidos (būtinos ir papildomos), susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu. Kita - atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Būtinas vykdymo išlaidas antstoliui privalo sumokėti išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Tačiau, jeigu susitariama su antstoliu, antstolis gali atidėti būtinųjų vykdymo išlaidų mokėjimą ir vykdyti vykdomąjį dokumentą, padengdamas šias vykdymo išlaidas iš turimų apyvartinių lėšų.

Išieškojus pinigines lėšas, pirmiausiai dengiamos visos išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Kartu dengiama ir antstolio atlyginimo dalis, kuri yra proporcinga išieškotos sumos dydžiui. Po to dengiama pati skola.

Teisės aktai įtvirtina išimtis, kada išieškotojas negali reikalauti, kad jo patirtos vykdymo išlaidos būtų dengiamos iš skolininko lėšų. Dažniausiai vykdymo išlaidos išieškotojui nekompensuojamos tada, kai išieškojimas nutrūksta dėl išieškotojo kaltės. Pvz., jeigu išieškotojas atsisako priimti perduodamą skolininko turtą, pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl jau grąžintos skolos išieškojimo arba vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui jo prašymu.
Grįžti atgal