Fragmentiškos lengvatos skolininkams priverstinio skolų išieškojimo trukmę pailgintų apie 6 kartus ir apie 3 kartus padidintų priskaičiuojamas palūkanas. Jeigu iš tiesų norime padėti skurstantiems žmonėms išbristi iš skolų, turime kompleksiškai šalinti esmines skolų epidemijos priežastis.
Tai akcentuota balandžio 9 d. Vilniuje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Skolų išieškojimo aktualijos ir perspektyvos“. Renginyje dalyvavo Seimo nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, antstoliai. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habil. dr. Vytautas Nekrošius.
„Mes galime sumažinti priverstinio skolų išieškojimo išlaidas 30 proc. vien tik atsisakydami perteklinių procesinių dokumentų rengimo, siuntimo ir peržiūrėdami pridėtinės vertės mokesčio taikymą antstolių vykdomai skolų išieškojimo veiklai“,– kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Per pastaruosius metus Seime įregistruoti septyni Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektai dėl priverstinio skolų išieškojimo. Šešiais iš jų siūlomos vienpusiškos nuolaidos skolininkams, visiškai neatsižvelgiant į išieškotojų interesus.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės I. Karalienės, poreikis tobulinti priverstinio skolų išieškojimo procedūras akivaizdus, tačiau koncentruodamiesi tik į lengvatas skolininkams, negalime tikėtis gerų rezultatų. „Niekas nepaklausė minimalias pajamas gaunančių kreditorių, tarp kurių – apie 100 tūkst. alimentų negaunančių vaikų – ar jie sutinka gerokai ilgiau laukti savo pinigų, jeigu ir taip ilgas skolos kelias dar pailgėtų“,– pabrėžė I. Karalienė.
Jos žodžiais, skola iki priverstinio išieškojimo dažnai keliauja 10-15 metų. Taip yra todėl, kad dabar galiojanti 10 metų skolos prisiteisimo senatis sudaro sąlygas kreditoriams delsti ir branginti galutinę skolą: kol nesikreipiama į teismą, auga delspinigiai ir įvairios palūkanos. Vėliau dėl priteistos skolos galima 5 metus nesikreipti į antstolius ir tokiu būdu ją dar labiau auginti. Rezultatas – gausybė teismų praktikos pavyzdžių, kai priteisiamų palūkanų ir delspinigių sumos viršija pačias skolas. Atskirais atvejais skolų „konservavimas“ jas gali padidinti net 8,5 karto.
„Jeigu atsakingai vertiname skolų problemą, tai turime pradėti nuo skolos kelio trumpinimo“,– teigia I. Karalienė. Jos teigimu, atėjo metas pagalvoti apie trumpesnius skolų prisiteisimo ir vykdomųjų dokumentų pateikimo priverstiniam vykdymui senaties terminus.
Diskusijoje taip pat buvo pabrėžta, kad viešumoje keliamas ažiotažas siekiant vien tik antstoliams priskirti atsakomybę už skolininkų patiriamus vargus neatitinka realios situacijos. Lietuvos antstolių rūmuose gaunamų skundų statistika patvirtina, kad didžioji dalis priverstinio išieškojimo procedūrų vyksta sklandžiai: 2017 m. vienam skundui teko beveik 8 tūkst. iš visų antstolių kontorose vykdytų bylų.
Diskusijos dalyvio, Lietuvos administratorių rūmų prezidento, advokato Tado Kelpšo teigimu, šiandieninė privačių antstolių sistema realiai užtikrina kreditorių interesų apsaugą. Tai esminis pranašumas lyginant su buvusiais valstybės išlaikomais anstoliais, kai teismo sprendimai praktinį poveikį įgaudavo retai.
Per vieną darbo dieną antstoliai kreditoriams sugrąžina vidutiniškai 405 tūkst. eurų reikalaujamų skolų. Lietuvos antstoliai yra tarp pasaulio lyderių pagal turtinių reikalavimų užtikrinimo kokybę. Pasaulio banko „Doing Business“ 2018 m. reitinge mūsų valstybė užima vieną aukščiausių – 4 vietą – pasaulyje sprendimų vykdymo srityje.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(