Grįžti atgal

Ar yra senaties terminas skoloms išieškoti?

Ar yra senaties terminas skoloms išieškoti?

Į klausimą atsako antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė: „Didžiajai daliai skolų iki šiol tinka liaudiškas posakis, kad skola – ne žaizda, neužgis. Skolos bankams arba verslo partneriams gali slėgti visą gyvenimą, tėvų negrąžintos skolos paveldimos ir gali būti išieškomos iš jų vaikų.

Tačiau atskirais atvejais teisės aktuose yra įtvirtinta priverstinio išieškojimo senatis. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) - priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Galima sakyti, kad tokiu atveju mokesčių skolos „nurašomos“.

Kitoms skoloms išieškojimo senaties pagal įstatymus nėra.

Svarbus dalykas išieškojimo procese yra ir vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas. Bendrasis pateikimo terminas pagal Civilinio proceso kodeksą nuo 2011 m. spalio 1 dienos yra 5 metai (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Praleidę senaties terminus, žmonės gali nukentėti. Jeigu išieškotojas nepateikia antstoliui vykdomojo dokumento ir sueina senaties terminas, jis praranda teisę reikalauti skolos grąžinimo priverstine tvarka. Tiesa, galima kreiptis į teismą prašant šį terminą atstatyti, tačiau būtina nurodyti tikrai svarbias, objektyvias priežastis (liga, darbas užsienyje ar kt.).

Vis dėlto galiojantis senaties terminas yra pakankamai ilgas, kad išieškotojas turėtų galimybę kreiptis į antstolius. Tam tikrais atvejais - jeigu vykdomieji dokumentai išduoti dėl nesumokėtų administracinių baudų, jeigu jie išduoti ne teismų, bet kitų institucijų pagal ne ginčo tvarka priimtus sprendimus – ir dabar yra nustatyti trumpesni vykdomųjų dokumentų pateikimo terminai.

Pagal dabartinio CPK 606 straipsnį vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų sprendimai, nustato atitinkami įstatymai.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėti alimentai arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola – t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtus alimentus.

CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta, kai dokumentas pateikiamas vykdyti. Jeigu išieškoma tik dalis skolos, arba dalį skolos geruoju sumoka pats skolininkas ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, senaties terminas taip pat nutrūksta. Naujas senaties terminas dėl likusios skolos dalies pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.

Teismų priimti sprendimai automatiškai dar netampa vykdomaisiais dokumentais, kuriuos vykdo antstoliai. Vienintelė išimtis - teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui.

Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą bet kuriam iš antstolių, aptarnaujančių teritoriją, kurioje yra skolininko gyvenamoji, turto buvimo ar darbo vieta.“

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.

Grįžti atgal