Kuo skiriasi antstolio ir antstolio padėjėjo kompetencija?

 

Tačiau Civilinio proceso kodeksas nereglamentuoja padėjėjo teisių bei pareigų, ir turbūt todėl kai kurie lankytojai į antstolių padėjėjus žiūri kaip į aptarnaujantį personalą. Tai nelabai teisinga, nes visi šiuo metu dirbantys antstolių padėjėjai turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnį antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu perduoti ir įteikti dokumentus bei atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Jei antstolio padėjėjas nevykdo pareigų arba jas vykdo netinkamai, jo drausminės atsakomybės klausimai sprendžiami ta pačia tvarka, kaip ir antstolio.

Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama asmenį įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą, kurį sudaro ir tvarko Teisingumo ministerija. Todėl ministerijoje arba Antstolių rūmuose bet kada galima pasitikrinti, ar dokumentą pasirašęs asmuo tikrai yra antstolio padėjėjas. Be to, antstolių padėjėjams išduodami nustatytos formos pažymėjimai.

Priėmęs padėjėją dirbti, antstolis surašo bendrą generalinį įgaliojimą, kuriame nurodoma, kokios veiklos sritys jam pavedamos ir kokius konkrečius veiksmus padėjėjas gali atlikti. Todėl nereikėtų abejoti, ar antstolio padėjėjo pasirašyti siūlymai, raginimai sumokėti skolą arba nurodymai pateikti duomenis apie skolininko turtinę padėtį yra tinkamai patvirtinti dokumentai. Turėdamas įgaliojimą, padėjėjas veikia antstolio vardu. Jis rengia ir pasirašo patvarkymus, procesinių veiksmų atlikimo aktus, įteikia ar perduoda dokumentus, konsultuoja fizinius bei juridinius asmenis.

Taigi ir antstolių kontoroje galima kreiptis ne tik į antstolį, bet ir į antstolio padėjėją. Dažnam lankytojui, besidominčiam „tradicine“ baudos ar nedidelės skolos išieškojimo byla, paprastai yra net naudingiau kreiptis į antstolio padėjėją, tiesiogiai dirbantį su šia byla. Iš padėjėjo galima sužinoti visą informaciją apie tai, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti išieškant skolą ir kokiu būdu susidarė sprendimo vykdymo išlaidas. Taip sutaupoma laiko, kadangi antstolis paprastai negali iš karto atsakyti į tokius klausimus ir prieš tai dar turi pats gauti informaciją iš padėjėjo. Tačiau tais atvejais, kai nurodytų vykdymo išlaidų mokėti nesutinkama, padėjėjas pats ginčo nesprendžia ir pataria kreiptis į antstolį.

Su antstoliais ir antstolių padėjėjais geriausia bendrauti lankytojų priėmimo valandomis. Kitu metu antstolio ir konkrečią bylą tvarkančio padėjėjo kontoroje gali nebūti – jiems dažnai tenka išvykti į aptarnaujamą teritoriją aprašyti areštuojamo turto, įteikti procesinių dokumentų arba atlikti kitų veiksmų. Tokiu atveju dėl to paties reikalo į antstolių kontorą tektų sugrįžti antrą kartą. Prieš vizitą į antstolių kontorą taip pat patartina užsiregistruoti telefonu – tada neteks laukti, kol antstolis arba padėjėjas bendraus su kitais lankytojais“.

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.