Grįžti atgal

Kad bauda netaptų keleriopai didesnė

Kad bauda netaptų keleriopai didesnė

Kaip išvengti papildomų nuostolių vairuotojui, kuris už pažeidimą kelyje nubaudžiamas administracine bauda? Į klausimus atsako ir pataria antstolis Andrius Bublys.

 „Apie tai, kad nuo 2008 metų pradžios nedrausmingiems vairuotojams taikomos griežtesnės nuobaudos, turbūt jau žino visi. Reikšmingi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai buvo plačiai aprašyti ir aptarti. Tačiau sutelkus dėmesį į sankcijų griežtinimą administracinių nutarimų vykdymo pakeitimai tarsi liko antrajame plane, nors pasikeitusi administracinių nutarimų vykdymo tvarka taip pat gali paploninti vairuotojų pinigines, jeigu elgiamasi nepakankamai apdairiai.

Tad kaip veikia naujoji administracinių nutarimų vykdymo tvarka ir ką apie ją reikėtų žinoti visiems vairuotojams?

Svarbu tai, kad pagal naująją administracinių nutarimų vykdymo tvarką administracinis nutarimas pasibaigus paskirtos baudos sumokėjimo terminui nedelsiant siunčiamas vykdyti antstoliui, o ne pažeidėjo darbovietei, Sodros teritoriniam skyriui ar mokymosi įstaigai, kaip buvo daroma iki 2008 metų pradžios.

Jei teisės pažeidimą padaro savarankiškų pajamų neturintis nepilnametis nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, baudą už jį turėtų sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys

Baudos sumokėjimo terminas dabar yra ilgesnis (40 dienų vietoj anksčiau buvusių 15 dienų), bet nesumokėtų baudų išieškojimas – griežtesnis. Jeigu per 40 dienų Eismo priežiūros tarnyba ir Mokesčių inspekcija negauna duomenų apie baudos sumokėjimą, nutarimas siunčiamas į antstolio kontorą. O tai jau reiškia, kad bauda daugiau ar mažiau „pabrangs“, nes teks mokėti ir už antstolio darbą.

Nors 40 dienų yra pakankamai ilgas terminas, tebėra nemažai vairuotojų, kurie ir dabar laiku nesumoka baudų. Be to, apie 80 proc. antstoliams išieškoti pateikiamų baudų yra nedidelės – nuo 28 iki 57 eurų. Atrodytų, kad tokias sumas per 40 dienų galėtų susimokėti beveik visi vairuotojai. Tad kodėl vis dėlto daugelis lieka nesumokėję?

Vieni pamiršta susimokėti, nes, turėdami ilgesnį terminą, atidėlioja mokėjimą palankesniam momentui, pavyzdžiui, kol gaus atlyginimą ar pan. Dar kiti pasitiki artimaisiais, kurie pažada sumokėti baudas už juos, bet to kažkodėl nepadaro.

Antstoliai pastebi, kad nemažai nesusipratimų kyla ir dėl to, kad dalis vairuotojų bankuose arba mokėdami internetu nelabai atidžiai užpildo mokėjimo kvitus. Pavyzdžiui, suklysta nurodydami arba iš viso nenurodo svarbių rekvizitų: asmens kodo, administracinio nutarimo numerio, įmokos kodo. Kartais, kai baudą už pažeidėją moka kitas asmuo, jis pamiršta nurodyti, už kokį asmenį moka.

Tokiais atvejais Mokesčių inspekcija negali gautų pinigų priskirti jokiai tikslinei kategorijai ir grąžina įmokas į mokėjų sąskaitas. Sąskaitų savininkai nebūtinai tikrina sąskaitų išrašus ir to dažnai net nepastebi, o Eismo priežiūros tarnyba baudas laiko nesumokėtomis ir siunčia nutarimus vykdyti antstoliams.

Tad jeigu žmogus tiesiog perveda pinigus ir neįsitikina, ar bauda sumokėta tinkamu būdu, ar apie sumokėjimą yra informuota Eismo priežiūros tarnyba, administracinis nutarimas gali iškeliauti pas antstolį.

Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tuo atveju, jeigu laiku nesumokėjo baudos, jie būtinai gaus kokį nors informuojantį antstolio laišką.

Reikėtų įsidėmėti, kad vykdydami administracinių baudų išieškojimą antstoliai siunčia siūlymus skolininkams tik dėl nedidelių administracinių baudų, kurių dydis neviršija 57 eurų. Visais kitais atvejais nesiunčiamai nei siūlymai, nei raginimai, kadangi apie administracinių nutarimų vykdymo terminus žmonės laikomi informuotais kitu būdu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas skolininkui nesiunčiamas, jeigu įvykdymo terminas yra numatytas įstatymuose ar vykdomajame dokumente. Administracinių baudų sumokėjimo terminas yra nurodytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, be to, šis terminas dažnai būna įrašomas ir pačiuose nutarimuose, kuriais paskiriamos tokios baudos.

Antstolio atsiųstas siūlymas sumokėti administracinę baudą per 5 dienas suteikia žmogui galimybę išvengti didesnių sprendimo vykdymo išlaidų.

Pavyzdžiui, priverstine tvarka išieškant 43 eurų baudą, asmeniui siūloma iš viso sumokėti 63 eurus: 43 eurus baudos ir 20 eurų sprendimo vykdymo išlaidų. Įvykdžius šią sąlygą, nereikia mokėti atlygio antstoliui. Jeigu per 5 dienas vis dėlto neatsiskaitoma, priverstiniu būdu išieškoma suma padidėja dar 40 eurų (pridedamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas atlygis antstoliui, kuris yra indeksuojamas taikant vartotojų kainų indeksą).

Vis dėlto bendra antstolių pastebima tendencija yra tokia, kad šios kategorijos vykdomųjų bylų antstolių kontorose mažėja. Iš to galima spręsti, kad prievolių nevykdymo prevencijos priemonės pasiteisina, žmonės atsakingiau moka baudas.“
 
Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
Grįžti atgal