Grįžti atgal

Skundas dėl antstolio veiksmų: kada padeda, o kada gali pakenkti ?

Skundas dėl antstolio veiksmų: kada padeda, o kada gali pakenkti ?

Skundas dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų yra stipraus poveikio priemonė, padedanti priverstinio proceso šalims realiai ginti savo teises ir interesus. Tačiau taikoma neapdairiai, ji gali net ir pakenkti: suvaržyti asmens teises ir atitolinti norimą rezultatą. Ką reikėtų žinoti priverstinio išieškojimo dalyviams renkantis teisines priemones, kad jos neįsuktų į „užburtą ratą“?

Plačiau apie tai – Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje dirbantis antstolis Marekas Petrovskis:

„Skundas dėl antstolio veiksmų, pagal įstatymą pirmiausia pateikiamas antstoliui, padeda operatyviai išspręsti daugelio pareiškėjų problemas. Pavyzdžiui, su skundu gavus informacijos apie skolininko lėšų kilmę, panaikinamas socialinių pašalpų ar kitų neareštuotinų lėšų areštas. Jei skunde ginčijama nustatytoji areštuoto turto vertė, skiriama nauja ekspertizė. Panašūs klausimai išsprendžiami antstolio patvarkymu čia pat kontoroje, todėl pareiškėjui nebereikia laukti teismo sprendimo.
 
Kai skunde reiškiama keletas reikalavimų ir antstolis dalies arba visų jų netenkina, pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnį skundas kartu su vykdomosios bylos medžiaga siunčiamas teismui. Jeigu antstolis arba teismas sustabdo vykdomąją bylą, antstolio procesiniai veiksmai nebeatliekami. Net ir tada, kai skolininkas visiškai atsiskaito su išieškotoju, antstolis neturi galimybės naikinti anksčiau taikytų priverstinio poveikio priemonių, tarp jų ir piniginių lėšų ar turto arešto, kol procesas vyksta teisme. Šie klausimai sprendžiami tik vykdomajai bylai grįžus iš teismo.
 
Be abejo, visi asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir yra daug ginčų, kurių be teismo išspręsti neįmanoma. Tik teismas turi kompetenciją aiškinti teisės aktus. Bet pateikti skundą dar nereiškia pasiekti teisinį tikslą. Kiekvienu atveju reikėtų gerai apgalvoti, ko siekiama, ir įvertinti ne tik tai, ar pasirikta teisinė priemonė tinkama siekiant asmeniško tikslo, bet ir tai, ar ji atitinka vykdymo proceso principus.

Pavyzdžiui, skolingi asmenys gana dažnai reiškia pretenzijas dėl turto arešto masto. Kai kurių įmonių ir bendrovių atstovai piktinasi, kad antstolio taikytas visų transporto priemonių areštas esą trikdo ūkinę veiklą, didina finansinius nuostolius. Tačiau areštas nereiškia draudimo šiomis priemonėmis naudotis – negalima tik jų perleisti kitam asmeniui. Jeigu tokie antstolio procesiniai veiksmai skundžiami reikalaujant juos panaikinti, skundai įprastai netenkinami. Tiek antstolis, tiek teismas klausimus sprendžia pagal teisės reikalavimus. Pagrindinė antstolio funkcija yra priverstinai vykdyti neįvykdytus sprendimus, o turto areštas ir yra viena iš Civilinio proceso kodekse įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių.
 
Tokiais atvejais kur kas veiksmingesnis skolininko interesų gynimo būdas yra operatyvus antstolio informavimas apie turimą turtą, jo vertę ir buvimo vietą. Skolininkas, kuris priverstinio išieškojimo procese yra atsakingas už areštuoto turto išsaugojimą, geriausiai žino, kurie iš jo turimų daiktų iki proceso pabaigos bus saugiausi (tai gali būti remontuojamos transporto priemonės), o kurie – rizikingiausi (pavyzdžiui, vilkikai, kuriais vežami kroviniai į užsienio šalis). Skolininkas antstoliui gali nurodyti konkrečias transporto priemones, kurių areštas nedidintų įmonės finansinės rizikos. Daugelis verslo subjektų sėkmingai naudojasi tokia bendradarbiavimo su antstoliais forma ir antstoliai parenka optimalius arešto taikymo variantus.

Kita grupė pavyzdžių, kai pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų dažnai nepagrįstai tikimasi realaus rezultato – skundai dėl jau priimtų teismo sprendimų, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdydamas tokį teismo sprendimą, antstolis atsakovo turtą skubiai suranda ir aprašo. Turto savininko prašymu antstolis gali keisti areštuojamo turto rūšį, pavyzdžiui, nenukreipti arešto į lėšas, jeigu reikalavimams užtikrinti pakanka kito turto, bet ne daugiau. Antstoliui aprašius areštuojamą turtą, vykdomoji byla yra visiškai užbaigiama. Ir jeigu turto savininkas mano, kad teismo sprendimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo teises, toks teismo sprendimas turėtų būti skundžiamas jau ne antstoliui, bet aukštesnės instancijos teismui.

Tam, kad vykdymo proceso šalių pasirinktos teisinės priemonės būtų rezultatyvios ir priverstinio pobūdžio procedūrų neužtęstų be reikalo, patartina aktyviau bendradarbiauti ir dažniau pasikonsultuoti su antstoliais. Reikėtų prisiminti, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas reikalavimas laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų galioja ir skundams dėl antstolių veiksmų. Pagal šio kodekso 6.38 straipsnį kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi.“
 
Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
Grįžti atgal