Grįžti atgal

Kaip išsireikalauti išlaikymą vaikui?

Kaip išsireikalauti išlaikymą vaikui?

Apie šešis tūkstančius naujų išieškotojų kasmet kreipiasi pagalbos į antstolius, kad priverstų šeimą palikusį tėvą ar motiną materialiai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymo išmokos šiuo metu priverstine tvarka išieškomos maždaug šimtui tūkstančių Lietuvos vaikų. Patarimais ir naudinga informacija vaikų išlaikymo rūpesčių turintiems žmonėms dalijasi antstolė Nijolė Genutienė.

Kada kreiptis į antstolį? Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi į antstolį vertėtų neatidėlioti, ypač – jei savo priedermės vaikams nevykdantis asmuo turi ir daugiau skolų. Antstoliui pradėjus išieškojimą, sumažėja rizika, kad išlaikymo išmokas „suvalgys“ kitos skolos, nes reikalavimai išieškoti išlaikymą pagal Civilinio proceso kodekso 754 tenkinami pirmąja eile.

Vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo reikėtų pateikti antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. Konkrečiose veiklos teritorijose veikiančių antstolių tikslūs sąrašai ir kontaktiniai duomenys skelbiami Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje www.antstoliurumai.lt . Į kurį antstolį iš veikiančių teritorijoje kreiptis, pasirenka išieškotojas. Dokumentus galima siųsti registruota pašto siunta, tačiau patartina prieš siunčiant susisiekti su antstolio kontora telefonu ir suderinti kartu su kitais dokumentais siunčiamo prašymo formą ir turinį.

Kokius dokumentus būtina pateikti? Sąraše – trys punktai: 1.) Vykdomasis raštas, jį išduoda išlaikymo išmokas priteisęs teismas; 2.) Prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas; 3.) Detali informacija apie susidariusią išlaikymo skolą – kokia suma ir kurį mėnesį nebuvo sumokėta.

Nemokėjimą patvirtinančių įrodymų išieškotojas pateikti neprivalo. Laikoma, kad išlaikymo skola apskaičiuota teisingai, kol skolininkas neįrodo priešingai.

Jeigu išlaikymo skola pradėjo kauptis 2008-2014 metais, tai apskaičiuojant jos dydį reikia taikyti nustatytą indeksavimo koeficientą.

Kaip indeksuojamos išlaikymo išmokos? Indeksavimo paskirtis – apsaugoti priteistas išlaikymo išmokas nuo infliacijos poveikio.

Pagal Vyriausybės nustatytą tvarką periodinės išmokos indeksuojamos tada, kai vartotojų kainų indeksas (VKI) yra 101 ir daugiau. Visi vartotojų kainų indeksai skelbiami Oficialiosios statistikos portale ( https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos ).

Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius.

Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100. Kai išmokos turi būti indeksuojamos kelerius metus, indeksavimo laikotarpiu galiojantis koeficientas turi būti taikomas ankstesniais metais perskaičiuotoms (indeksavimu padidintoms) periodinėms išmokoms.

Kaip gauti valstybės išmokas, kai išieškoti išlaikymo nepavyksta? Nuo 2018 m. sausio 1 dienos valstybės išmokas vaiko išlaikymui moka „Sodra“ (anksčiau šią funkciją vykdė Vaikų išlaikymo fondas). Vaiko išlaikymo išmoka – iki 68,40 Eur per mėnesį –  mokama, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Dėl šių išmokų gali kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu ar tėvų susitarimu gyvena vaikas, arba vaiko globėjas (rūpintojas).

Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis. Jeigu dėl išmokos kreipiasi vaiko globėjas (rūpintojas) – taip pat reikia pateikti teismo sprendimą dėl pareiškėjo paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju) arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ar mero sprendimą dėl pareiškėjo paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju).

Kaip išieškoti išlaikymą iš užsienyje esančių skolininkų?Prašymai dėl jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo išieškojimo pateikiami Sodrai. Sodra bendradarbiauja su kitų Europos valstybių centrinėmis institucijomis ir padeda išlaikymo išieškotojams (taip pat ir skolininkams) įgyvendinti savo teises. Išieškojimo siekiantiems asmenims nereikia nei vežti ar siųsti dokumentų į užsienio šalis, nei rinkti papildomos informacijos, nei atlyginti teisinės pagalbos išlaidų – visą šį darbą valstybių lėšomis atlieka centrinės institucijos.

Tais atvejais, kai išlaikymas priteistas vyresniems negu 21 metai asmenims, dėl jo išieškojimo reikėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas.

Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina du tarptautiniai dokumentai. Tai 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti ir 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Šie tarptautiniai dokumentai taikomi, jeigu skolininkas gyvena bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, taip pat ES nepriklausančiose Norvegijoje, Ukrainoje, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Kai skolininkas gyvena ar dirba ne minėtose Europos valstybėse, priteisto išlaikymo pripažinimo ir išieškojimo galima siekti remiantis kitomis daugiašalėmis konvencijomis ar dvišalėmis sutartimis. Procedūros sudėtingesnės, kadangi Lietuvos teismų sprendimus turi pripažinti

Ar pirkiniai vaikui yra pagrindas laikinai nemokėti priteistų išlaikymo išmokų?

Kai kurie išlaikymo prievolę turintys tėvai geranoriškai perveda vaikams didesnes pinigų sumas, negu nurodyta teismo sprendime. Ir į atostogų keliones išsiveža, ir kiekvienam sezonui reikalingus drabužius, batus nuperka. Tai sveikintina. Tačiau būna atvejų, kad solidžią sumą vaikui paskyręs tėvas ar motina nusprendžia galintis nebemokėti periodinių išlaikymo išmokų atitinkamą mėnesį.

Turime suprasti, kad pareigos mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jokie savanoriški pirkiniai nepakeičia. Išmokos turi būti mokamos tiksliai taip, kaip įrašyta teismo sprendime. O jeigu išlaikymo mokėtojas mano, kad periodinės išmokos turėtų būti mažesnės, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo reikėtų kreiptis į teismą.

Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.

Grįžti atgal