Profesija

Antstolio statusas

Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti Antstolių įstatyme (Žin., 2002, Nr. 53-2042) numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. 

Antstolis, vykdydamas LR Antstolių įstatyme numatytą veiklą, negali eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą.

Antstolį LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.                                                           

Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais

Antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip dvejus metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų.

Teisė vykdyti antstolio veiklą 

Teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir LR Antstolių įstatymo nustatyta tvarka prisiekę. 

Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo antstolių viešo konkurso rezultatų patvirtinimo dienos privalo įkurti antstolio kontorą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį dėl darbo antstolių kontoroje, sumokėti nustatytą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoką ir pateikti Teisingumo ministerijai tai patvirtinančius dokumentus. 

Antstolių viešą konkursą laimėjęs asmuo, įvykdęs LR Antstolių įstatymo nustatytas sąlygas, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šių sąlygų įvykdymą, pateikimo teisingumo ministro įsakymu skiriamas antstoliu. 

Antstoliu paskirtas asmuo, prisiekęs šio Įstatymo nustatyta tvarka, įrašomas į Lietuvos antstolių sąrašą, jam išduodamas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą, ir antstolio pažymėjimas bei ženklas.

Veiklos principai

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublios Antstolių įstatymu (Žin., 2002, Nr. 53-2042) bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Žin., 2013, Nr. 28-1342).

Atsakomybė

Drausminė atsakomybė

Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma Antstolių įstatyme (Žin., 2002, Nr.53-2042) nustatyta drausminė atsakomybė.

Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo.

Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai.

Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, medžiaga perduodama tirti atitinkamoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės. Jas tvirtina teisingumo ministras.

Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:

  • nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
  • atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo;
  • skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Antstolių įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų.
Priimdamas sprendimą, Antstolių garbės teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes bei į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas ir drausmės bylos svarstymus. Nuobauda antstoliui (antstolio padėjėjui) skiriama teisingumo ministro įsakymu, Antstolių garbės teismo siūlymu. Teisingumo ministras gali paskirti švelnesnę nuobaudą, nei siūloma, arba atsisakyti skirti siūlomą nuobaudą.Drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo paskyrimo dienos.

Antstoliui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

  1. pastaba;
  2. papeikimas;
  3. teisės teikti paslaugas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
  4. teisės atlikti funkcijas, nurodytas Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių;
  5. atleidimas iš antstolių.
Antstolio padėjėjui gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
  1. pastaba;
  2. papeikimas;
  3. teisės vykdyti antstolio padėjėjo veiklą atėmimas.
Antstoliui ir antstolio padėjėjui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Antstolių garbės teismo nustatyta tvarka.
 
Civilinė atsakomybė
 
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.
 
Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 58 000 eurų vienam draudiminiam įvykiui.
 
Antstolis gali pats papildomai (savarankiškai) draustis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas.
 
Antstolių profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

Žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrusAntstolių įstatymo
(Žin., 2002, Nr. 53-2042) 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį.

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė

Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

 

Darbo organizavimas

Reikalavimus antstolių darbo vietoms bei antstolių darbo laikui nustato LR Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 patvirtinti Reikalavimai antstolio (antstolių) darbo vietoms ir darbo laikui (Žin., 2007, Nr. 82-3366)

Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarką nustato LR Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinta Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 2-57)

  • Antstolio (antstolių) kontoros įkūrimas
Antstolio prašymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui leidus, antstoliui priskirtos teritorijos ribose gali būti kuriama antstolio kontora. Jei antstolių kontorą kuria keletas antstolių, antstolių kontora kuriama vienam iš tų antstolių priskirtos veiklos teritorijos ribose. Kitų antstolių veiklos teritorijos turi sutapti arba būti šalia veiklos teritorijos, kurioje kuriama antstolių kontora.

Apie kuriamą antstolio (antstolių) kontorą antstolis, o jei kuria keletas antstolių - jų įgaliotas antstolis, privalo raštu informuoti Teisingumo ministeriją.

Antstolio prašymu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui leidus, šiam antstoliui priskirtos veiklos teritorijos ribose gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius.
  • Reikalavimai antstolio (antstolių) kontoros (skyriaus) patalpoms
Antstolio (antstolių) kontoros (skyriaus) patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringam gyventojų aptarnavimui. Antstolio (antstolių) kontoros laukiamajame asmenims turi būti įrengtos vietos atsisėsti.

Jeigu antstolio (antstolių) kontora (skyrius) yra įsikūrusi pastate, kuriame yra ir daugiau juridinių asmenų, esant reikalui, turi būti ženklai, nurodantys antstolio (antstolių) kontoros (skyriaus) patalpas.

Antstolio (antstolių) kontoros patalpose turi būti įrengtos atskiros patalpos: patalpa interesantų priėmimui (antstolio kabinetas), o jeigu antstolių kontoroje viename kabinete dirba keletas antstolių – atskira patalpa interesantų priėmimui, kontoros personalo kabinetas, laukiamasis. Laukiamasis gali būti sujungtas su kontoros personalo kabinetu, jei asmenų laukimo vietai tenka ne mažiau kaip penki kvadratiniai metrai.
  • Reikalavimai antstolio darbo laikui
Kiekvienas antstolis interesantų priėmimui turi skirti ne mažiau kaip aštuonias valandas per savaitę, darbo dienomis, vieną kartą iki 13 valandos ir vieną kartą – po 13 valandos.

Jei dėl susiklosčiusių aplinkybių antstolis, antstolio (antstolių) kontora (skyrius) nustatytu priėmimo laiku nedirba, prie įėjimo į kontoros (skyriaus) patalpas turi būti iškabinta informacija interesantams apie numatomą priėmimo laiką.