Vykdomaisiais dokumentais vadinami raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu taip pat su turtinio pobūdžio išieškojimais susiję teismo įsakymai, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose bei kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas, antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, jei tai susiję su vykdomu sprendimu). Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR Civilinio proceso kodekso 624 str. 2 dalyje.
Atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (Žin., 2005, Nr.130-4682) is jos vėlesni pakeitimai.
Paslaugų teikimas negali trukdyti atlikti įstatymų nustatytas antstolio funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms.
Antstolis dėl paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį dėl jų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Teisė teikti papildomas paslaugas antstoliams suteikta nuo 2003 metų pradžios, kai buvo įgyvendinta antstolių institucinė reforma. Jau tada Vakarų Europos valstybių patirtis leido prognozuoti, kad priverstiniam vykdymui pateikiamų dokumentų skaičius po kelerių privačių antstolių veiklos metų pradės mažėti, o privačių teisinių paslaugų poreikis augs. Todėl buvo pasirinktas toks Antstolių institucijos modelis, kai šalia valstybės deleguotų funkcijų antstoliams suteikiama teisė teikti ir tam tikras teisinės paslaugas.
Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčiose užsienio šalyse - pavyzdžiui, Olandijoje ir Prancūzijoje - net 70 proc. antstolių veiklos tenka teisinėms paslaugoms ir tik 30 proc. - priverstiniam sprendimų vykdymui. Mūsų šalyje proporcijos kol kas atvirkščios, o tai liudija, kad yra dar daug neišnaudotų galimybių spręsti turtinius konfliktus taikiu būdu, išvengiant bylinėjimosi ir priverstinio pobūdžio priemonių taikymo.
Didžioji dalis dokumentų, kurių siuntėjai nurodo teisingus ir išsamius adresato duomenis, sėkmingai įteikiami. Užbaigdami procedūrą, antstoliai užpildo įteikimo sertifikatą ir persiunčia jį dokumento siuntėjui.
Lietuvos antstolių rūmai veikia kaip užsienio valstybių teisminius ir neteisminius dokumentus Lietuvoje priimanti institucija: administruoja gaunamus prašymus įteikti dokumentus, koordinuoja jų paskirstymą ir perdavimą antstoliams, renka ir sistemina statistinius duomenis apie gaunamus prašymus.