Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvoje liko galioti 1964 m. Civilinio proceso kodeksas su priimtais esminiais pakeitimais. Ypač dažnai buvo keičiamos teismų sprendimų vykdymo procesą reguliuojančios normos. Teisiškai įtvirtinus privačią nuosavybę, kuri sudaro tautos ūkio pagrindą, suteikus ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, susiformavo sudėtingesni ūkiniai santykiai. Susiformavus privačios nuosavybės santykiams, tapo būtina peržiūrėti vykdymo procesą reglamentuojančias normas.
1999 m. gruodžio 27 d. buvo patvirtintas Sprendimų vykdymo ir teismo antstolių kontorų institucinės reformos metmenų projektas, kuriame numatyta Prancūzijos pavyzdžiu sukurti privačių antstolių kontorų sistemą. 2000 m. spalio 10 d. priimtas Teismo antstolių įstatymas reglamentavo teismo antstolių statusą, jų priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos tvarką, jų teises ir pareigas, atsakomybę ir kitus teismo antstolių veiklos ir teismo antstolių kontorų sistemos funkcionavimo ypatumus.
Teismo antstolių įstatymas nustojo galioti 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Antstolių įstatymui, kuriame antstoliai apibrėžiami kaip savarankiškai veikiantys profesines paslaugas teikiantys asmenys. Procesinį sprendimų vykdymo reglamentavimą nustatė 2003 m. Civilinio proceso kodeksas. (Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija)