Antstolių institucinės reformos tikslas - efektyvus teisinių sprendimų vykdymas

Iki reformos valstybinėms teismo antstolių kontoroms išlaikyti kasmet buvo išleidžiama apie 10 mln. litų biudžeto lėšų, tačiau sprendimų vykdymo sistema veikė neefektyviai – teismo antstoliai kreditoriams sugrąžindavo tik apie 9 proc. išieškomų skolų. Sistema, kurios pagrindinė funkcija buvo vykdyti sprendimus, šią funkciją vykdė epizodiškai, veikė nuostolingai ir praktiškai žlugdė kitų teisėsaugos institucijų darbą.

Teismo antstolių kvalifikacijos lygis buvo itin žemas - apie 70 proc. neturėjo teisinio išsilavinimo. Jiems stigo materialinio suinteresuotumo, todėl daugelį bylų teismo antstoliai užbaigdavo formaliais pagrindais. Nors antstoliams materialiai skatinti buvo skiriama 5 proc. nuo realiai išieškotos sumos, tokia skatinimo sistema pasiteisindavo tik išieškant dideles pinigų sumas.

Valstybinių teismo antstolių kontorų sistemą pertvarkius į privačią, nuo 2003 metų sausio 1 d. vietoj 338 teismo antstolių pradėjo dirbti 126 privatūs antstoliai, kuriems buvo suteiktas profesines paslaugas teikiančių asmenų statusas, paliekant tam tikrus Teisingumo ministro įgaliojimus kontroliuoti antstolių veiklą. Įstatymiškai buvo įtvirtinta principinė nuostata, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys.

Dabartinis skolų išieškojimo kokybės lygis leidžia daryti išvadą, jog svarbiausi antstolių sistemos reformos tikslai yra pasiekti. Antstoliai valstybės institucijoms ir privatiems kreditoriams sugražina apie 3,5 karto daugiau skolų, negu 2002 metais dirbę teismo antstoliai. Išieškojimo kokybės vidurkis (kreditoriams sugrąžintos sumos santykis su neišieškota suma) užbaigose bylose siekia apie 30 proc. Tai reiškia, kad antstoliai kreditoriams padeda susigrąžinti beveik trečdalį išieškomų skolų. Dėl veiksmingo išieškojimo keičiasi ir skolininkų požiūris į prievoles. Žmonės kur kas dažniau geranoriškai sumoka skolas ir baudas, nelaukdami, kol pinigų išieškojimo imsis antstoliai.