Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkas S.Virbickas, VU TF prof. habil. dr. V.Nekrošius, Antstolių garbės teismo nariai I. Gaidelis ir R.Gražienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D.Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė S.Vaicekauskienė ir pirmininkė I.Karalienė, Lenkijos antstolių rūmų prezidentas R.Fronczek, Lenkijos antstolių rūmų mokslo ir mokymo centro direktorius M.Borek, antstolis V. Čeglikas, Lietuvos antstolių rūmų atstovas Panevėžio apygardoje L.Jankauskas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė S.Kastanauskienė, Antstolių garbės teismo narė A.Adomaitienė
Lietuvoje įdiegtų elektroninių sprendimų vykdymo procedūrų įvairovė ir jų teikiama praktinė nauda yra sektinas pavyzdys Lenkijai, kur antstolių veiklos modernizavimas taip pat įgauna pagreitį.
Tai akcentuota kovo 24 d. Varšuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Sprendimų vykdymo perkėlimas į elektroninę erdvę. Lenkijos ir Lietuvos patirtis“.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės Ingos Karalienės, konferencija abiejų šalių teisės mokslininkus ir praktikus praturtino naujomis idėjomis ir sprendimais. Lenkijos antstolių rūmų prezidento Rafał Fronczek teigimu, Lietuvos antstolių patirtis Lenkijos antstoliams padės nubrėžti tolesnes sprendimų vykdymo sistemos tobulinimo kryptis.
Pradėdamas konferenciją, vienas iš jos moderatorių, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius pristatė Lietuvoje veikiančių antstolių statusą ir jų kompetencijos ribas. Jo nuomone, reikėtų plėsti antstolių teikiamų teisinių paslaugų ratą, kadangi Lietuvos antstoliai šioje srityje užsirekomendavo kaip kvalifikuoti profesionalai.
„Pažangios elektroninės paslaugos užtikrina priverstinio sprendimų vykdymo skaidrumą, efektyvumą ir geresnę proceso šalių interesų apsaugą“,- kalbėdama apie antstolių veikloje taikomas informacines sistemas, akcentavo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė. Jos žodžiais, moderni Antstolių informacinė sistema tapo pagrindu Lietuvoje kurti ir diegti naujas elektronines procedūras, tokias kaip skolininko lėšų e. areštas arba nuo 2013 m. veikiančios e. varžytynės, kuriose parduodamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Įvairių priemonių ir procedūrų visuma palaipsniui tampa e. vykdomąja byla: jau veikia apie 70 proc. e. vykdomosios bylos funkcionalumų, gyventojai ir verslo subjektai įgyja galimybę dalyvauti antstolių vykdomuose procesuose nuotoliniu būdu.
Tuo metu Lenkijoje, turinčioje beveik 14 kartų daugiau gyventojų, e. varžytynės startavo tik nuo šių metų kovo 8 dienos, jose parduodamas tik kilnojamasis turtas ir varžytynės vyksta internete tik tais atvejais, jei tokios procedūros prašo kreditorius. Šioje šalyje taip pat nėra visiškai elektroninės skolininko lėšų arešto procedūros: dalyje bankų tam dar reikia darbuotojo dalyvavimo. Kita vertus, elektroniniu būdu išieškoma apie 1 mlrd. zlotų. Sėkmingai veikia viešoji keitimosi elektroniniais dokumentais platforma, vyksta elektroninė komunikacija tarp antstolių kontorų ir kitų institucijų, nors antstoliams dar sudėtin ga elektroniniu būdu komunikuoti su proceso šalimis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė profesorė Egidija Tamošiūnienė: Varžytynių perkėlimas į elektroninę erdvę priskirtinas prie esminių vykdymo proceso pokyčių Lietuvoje.
Konferencijos metu Lietuvos antstolių rūmų atstovai pristatė analogų Europoje neturinčią Piniginių lėšų apribojimų informacine sistemą, arba PLAIS, proporcingai paskirstančią išieškotas lėšas visiems išieškotojams ir gerokai sumažinusią popierinių dokumentų apimtis.
Apie tai, kaip Lietuvoje per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) sprendžiama socialinės paskirties lėšų apsaugos problema, konferencijos dalyviams papasakojo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Sonata Vaicekauskienė. Sistema padeda antstoliams nustatyti remtiniems asmenims mokamų lėšų kilmę ir leidžia gavėjams nepertraukiamai naudotis jiems skirta socialine parama.
Antstolis Valdas Čeglikas ir antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Vitalis Milevičius konferencijos metu atskleidė Lietuvoje įdiegtų e. varžytynių organizavimo principus, vykdymo tvarką ir e. procedūrų privalumus. Vienas svarbiausių – apie 20 proc. išaugę skolininkių turto pardavimai, palyginti su anksčiau vykusiomis varžytynėmis antstolių kontorose. Iš viso per 2013-2017 m. paskelbtos 29 738 varžytynės. Įvyko 6 615 varžytynių, kuriose parduota turto už 175 957 729 eurus. Parduodamo turto kaina buvo keliama nuo 20 proc. iki 150 proc. (0,2 – 2,5 karto).
Kaip pabrėžė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė profesorė Egidija Tamošiūnienė, varžytynių perkėlimas į elektroninę erdvę priskirtinas prie esminių vykdymo proceso pokyčių Lietuvoje. Priverstinis turto realizavimas tapo skaidrus, visiems prieinamas, taip pat užtikrinama galimybė varžytynėse turtą parduoti už įmanomai didžiausią apžvelgė teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl antstolių procesinių veiksmų ir dėl procedūrų elektroninėje erdvėje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo profesoriaus Viginto Višinskio žodžiais, laipsniškai keičiantis santykiams tarp teismo, antstolių ir kitų proceso šalių, keičiasi ir anksčiau vyravusi nuostata, kad civilinis procesas neįmanomas be teismo. Teismas pagrįstai išstumiamas iš kai kurių šiuolaikinio civilinio proceso dalių, kadangi daugėja situacijų, kuriose užtikrinti tinkamam procesui pakanka antstolių – valstybės patikėtas funkcijas vykdančių laisvosios teisinės profesijos atstovų – kompetencijos.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė I. Karalienė Lenkijos kolegas supažindino su sprendimų vykdymo įkainių reglamentavimo raida ir nustatymo principais Lietuvoje. Jos žodžiais, po 2003 metų institucinės reformos įsigaliojusiems antstolių veiklos įkainiams stigo ekonominio pagrindimo – jie buvo nustatyti remiantis tik užsienio kolegų patirtimi ir ekonomine nuovoka. Vėliau įkainių reglamentavime neišvengta skuboto kaitaliojimo. Tačiau 2005-2008 m. atlikus keletą ekonominio pagrindimo analizių, nuo 2009 m. balandžio 1 d. būtinybė sprendimų vykdymo išlaidas pagrįsti ekonominiais skaičiavimais jau įtvirtinta Antstolių įstatyme. Aiškiau detalizuoti vykdymo išlaidų pagrindimo ekonominiais skaičiavimais principai apibrėžiant, kad vykdymo išlaidos turi užtikrinti antstolio ekonominį nepriklausomumą, skatinti efektyvų išieškojimą, sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir kt. Toks įkainių reglamentavimas sudaro galimybes sprendimų vykdymo sistemai veikti sklandžiai ir nepertraukiamai.
Ši tarptautinė konferencija surengta bendradarbiaujant Vilniaus ir Ščecino universitetams, Lenkijos antstolių rūmams, Lenkijos antstolių rūmų mokslo ir mokymo centrui bei Lietuvos antstolių rūmams. Joje dalyvavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo, Antstolių garbės teismo nariai, Lietuvos Antstolių rūmų atstovai apygardose ir Lietuvos antstolių rūmų administracijos atstovai.
Tęsiant bendradarbiavimą su Lenkijos antstolių rūmais bei Lenkijos antstolių rūmų mokslo ir mokymo centru, 2017 m. rudenį planuojama surengti sprendimų vykdymo modernizavimui skirtą tarptautinę konferenciją Vilniuje.
Lenkijos antstolių rūmai, vienijantys 1600 antstolių, 2017 metais mini veiklos 20-metį. Naujas teismo antstolių veiklos organizavimo modelis Lenkijoje veikia nuo 1997 metų, kai, siekiant efektyvesnio sprendimų vykdymo, sistema buvo reformuota Prancūzijos pavyzdžiu. Lenkijos antstoliai yra valstybės pareigūnai, tačiau, panašiai kaip notarai, savo lėšomis steigia ir išlaiko antstolių kontoras. Taip pat kaip ir Lietuvoje, Lenkijos antstoliai teikia teisines paslaugas, tarp kurių – faktinių aplinkybių konstatavimas ir dokumentų įteikimas. Tiesa, dokumentus Lenkijos antstoliai įteikia tik teisėjų ar prokurorų nurodymu.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(